Lenkija
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Lenkijoje kilo opozicinis judėjimas, „Solidarumas“. Šis judėjimas (greta „socialistinio bloko“ šalių krizės) turėjo įtakos 1989 m. įvykusiam galutiniam komunistinio režimo žlugiui. 1989 metų gruodį Seimas iš konstitucijos pašalino užuominas apie Komunistų partijos "vadovaujamą vaidmenį" ir pavadino šalį Lenkijos respublika. 1990 m. lapkritį Lechas Valensa stapo prezidentu penkerių metų kadencijai. Pirmieji laisvi Seimo rinkimai įvyko 1991 m.
Čekoslovakija
1988 m. rugpjūtį – 1989 m. sausį Prahoje vykusios demonstracijos palaikomos didelės visuomenės dalies ir 1989 m. lapkritį ir gruodį įvykusi Aksominė revoliucija nuvertė komunistinį režimą. Opozicijos lyderis V. Havelas tapo prezidentu. 1992 m. liepos 17 d. paskelbta Slovakijos nepriklausomybės deklaracija, o lapkričio 25 d. Federacinis susirinkimas nutarė gruodžio 31 d. naktį padalyti valstybę į Čekiją ir Slovakiją.
Vokietija
Vakarų Vokietija per pirmojo bundeskanclerio Konrado Adenauerio valdymo laikotarpį (1949–1963 m.) tapo nepriklausoma ir ekonomiškai stipria valstybe, priklausė NATO organizacijai. Rytų Vokietija buvo satelitinė SSRS valstybė, nuo 1955 m. priklausė Varšuvos pakto organizacijai. 1961 m. pastatyta Berlyno siena, kuri nugriauta tik 1989 m. lapkričio 9 d. Po metų, 1990 m. spalio 3 d. Vokietija suvienyta.
Aksominė revoliucija
Taikūs visuomenės veiksmai, po kurių buvo nuversti komunistiniai režimai.
Europa

Komunistinės sistemos subyrėjimas ir Lietuva

• SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo inicijuota pertvarkos ir viešumo politika sukėlė milžiniškus pokyčius Europos žemėlapyje.
• Daugelyje Rytų Europos šalių, įvykus aksominėms revoliucijoms, režimai žlugo taikiai.
• Nesugebėjimas suvaldyti viešumo politikos sukeltų laisvės ir nepriklausomybės siekių bei demokratizacijos procesų, nesėkmingi bandymai reformuoti žlungančią šalies ekonomiką, galiausiai bandymas įvykdyti valstybės perversmą galutinai sužlugdė SSRS.

Image Map Image Map
Grįžti