Lietuvos persitvarkymo sąjūdis
Kokios priežastys lėmė įvykius prieš dvidešimt metų? Pats banaliausias atsakymas į šį klausimą toks, kad komunizmas pasirodė esąs ekonomiškai neefektyvus. Tačiau nepaisant sistemos neefektyvumo, dar ir šiandien yra komunistinių šalių: Kuba, Šiaurės Korėja, Vietnamas ir Kinija. Taigi grynai ekonominis atsakymas neįtikina. 1989-ieji buvo stebuklų metai, annus mirabilis. Bet komunizmo žlugimo aiškinimai skiriasi. Amerikiečių atsakymas – jį lėmė JAV politika. Demokratas pasakytų, kad tai buvusi Jimmy’io Carterio žmogaus teisių politika. Respublikonas nuopelnus skirtų Ronaldo Reagano veiksmams, pradėjusiems ginklavimosi lenktynes, kurių sovietų ekonomika negalėjo laimėti.
O Vatikane galima išgirsti, kad komunizmas krito dėl Jono Pauliaus II ir jo veiksmų, kurie iš sistemos atėmė teisėtumą, ypač Lenkijoje. Jei gyvenate Kabule, jums sako, kad komunizmas žlugo dėl 1979-ųjų sovietų invazijos į Afganistaną ir afganų pasipriešinimo, įstūmusio sovietų imperiją į beviltišką padėtį. Berlyne kalbama, kad komunizmo žlugimas vainikavo protingą „Ostpolitik“ (Rytų politika – vok.), kuri privertė Sovietų Sąjungą kalbėti apie dalykus, apie kuriuos ji niekada nenorėjo kalbėti. Maskvoje jums visi pasakytų, kad svarbiausia buvo M.Gorbačiovo perestrojka, o Varšuvoje – nepriklausoma profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir jos vadas Lechas Walesa. Trumpai tariant, į šį klausimą yra daug atsakymų. Sudėtingas faktų raizginys privertė Sovietų Sąjungos politinį elitą suprasti, kad nepavyks išvengti šiek tiek demokratinės modernizacijos, nes kitaip socializmas neišgyvens.
Aš esu įsitikinęs, kad sovietų lyderis M. Gorbačiovas norėjo modernizuoti socializmą, bet nesugriauti SSRS. Tačiau komunizmas pasirodė esąs kaip anekdotinės žydo batsiuvio kelnės. Kai žmona jam liepia išsiskalbti kelnes, jis energingai priešinasi. Žmona klausia, kodėl ir piktinasi, kad jos kasdien vis purvinesnės. Galų gale Mordechajus atsako: „Taip, jos eina vis purvinyn, bet jeigu išskalbsiu, jos visai suplyš!“
Taip atsitiko ir Sovietų Sąjungai. Paradoksalu, kad komunizmas žlugo, nes sovietų elitas tikėjo, kad jį galima reformuoti. Tiesą sakant, teisūs buvo griežtosios linijos šalininkai, kurie nenorėjo nieko keisti. Nežinia, kiek laiko komunizmas dar tvers Kinijoje, Kuboje arba Šiaurės Korėjoje.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, jis pasmerktas mirčiai. Tačiau dar gali ištempti kelias kartas. Taigi 1989-ieji buvo ženklas, kad kažkas baigiasi, bet niekas neturėjo jokio supratimo, kaip ir kada viskas baigsis.
Adamas Michnikas. 1989-ieji, stebuklų metai
O Vatikane galima išgirsti, kad komunizmas krito dėl Jono Pauliaus II ir jo veiksmų, kurie iš sistemos atėmė teisėtumą, ypač Lenkijoje. Jei gyvenate Kabule, jums sako, kad komunizmas žlugo dėl 1979-ųjų sovietų invazijos į Afganistaną ir afganų pasipriešinimo, įstūmusio sovietų imperiją į beviltišką padėtį. Berlyne kalbama, kad komunizmo žlugimas vainikavo protingą „Ostpolitik“ (Rytų politika – vok.), kuri privertė Sovietų Sąjungą kalbėti apie dalykus, apie kuriuos ji niekada nenorėjo kalbėti. Maskvoje jums visi pasakytų, kad svarbiausia buvo M.Gorbačiovo perestrojka, o Varšuvoje – nepriklausoma profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir jos vadas Lechas Walesa. Trumpai tariant, į šį klausimą yra daug atsakymų. Sudėtingas faktų raizginys privertė Sovietų Sąjungos politinį elitą suprasti, kad nepavyks išvengti šiek tiek demokratinės modernizacijos, nes kitaip socializmas neišgyvens.
Aš esu įsitikinęs, kad sovietų lyderis M. Gorbačiovas norėjo modernizuoti socializmą, bet nesugriauti SSRS. Tačiau komunizmas pasirodė esąs kaip anekdotinės žydo batsiuvio kelnės. Kai žmona jam liepia išsiskalbti kelnes, jis energingai priešinasi. Žmona klausia, kodėl ir piktinasi, kad jos kasdien vis purvinesnės. Galų gale Mordechajus atsako: „Taip, jos eina vis purvinyn, bet jeigu išskalbsiu, jos visai suplyš!“
Taip atsitiko ir Sovietų Sąjungai. Paradoksalu, kad komunizmas žlugo, nes sovietų elitas tikėjo, kad jį galima reformuoti. Tiesą sakant, teisūs buvo griežtosios linijos šalininkai, kurie nenorėjo nieko keisti. Nežinia, kiek laiko komunizmas dar tvers Kinijoje, Kuboje arba Šiaurės Korėjoje.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, jis pasmerktas mirčiai. Tačiau dar gali ištempti kelias kartas. Taigi 1989-ieji buvo ženklas, kad kažkas baigiasi, bet niekas neturėjo jokio supratimo, kaip ir kada viskas baigsis.
Adamas Michnikas. 1989-ieji, stebuklų metai
