Per pačius pirmuosius nepriklausomybės metus iš esmės pertvarkyta švietimo sistema. Pradėtos steigti privačios mokyklos, gimnazijos. Iš pagrindų pakito mokymo turinys ir kokybė. Aukštosioms mokykloms valstybė užtikrino autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansinę veiklą, grindžiamą savivaldos principais, akademine laisve. Aukštasis mokslas iš dalies tapo mokamas. Kita vertus, jaunimui atsivėrė galimybės siekti aukštojo išsilavinimo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse. O Lietuvos aukštosios mokyklos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose.

Visa tai leido kurti Lietuvos visuomenę, galinčią kaip lygi su lygia konkuruoti su vakarietiška visuomene, kurios laimėjimai nepriklausomybės pradžioje daugumai lietuvių atrodė kaip nepasiekiamas idealas.

2004-ieji Lietuvai buvo ypač reikšmingi. Lietuvos Respublika įsiliejo į dvi tarptautines organizacijas – NATO ir Europos Sąjungą. Europa ir pasaulis mūsų valstybę pripažino kaip patikimą partnerę. Tai istorinis tautos ir valstybės sugrįžimas į Vakarų civilizacijos kelią. Baigėsi svarbus valstybės raidos etapas, kuris tęsėsi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.

Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai naudinga daugeliu aspektų. Pirmiausia sumažėja agresijos tikimybė bei sustiprinama tvarka ir saugumas šalyje. Narystė teikia nemažai ir ekonominės naudos. Verslininkai įgyja galimybę laisvai prekiauti visoje ES teritorijoje, Lietuvos Respublikos piliečiai – galimybę laisvai judėti, mokytis ir įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje ir pan.

Būdama Europos dalis, mūsų valstybė dar labiau pajunta globalizacijos poveikį. Neginčytini teigiami globalizacijos veiksniai, skatinantys ūkio augimą, darantys įtaką gyvenimui. Atsiranda vis daugiau galimybių naudotis ne tik visuotinai pripažįstamomis prekėmis, bet ir kultūrinėmis vertybėmis – sulaukusiais pripažinimo kino filmais, literatūros kūriniais ir t. t.

Lietuvoje po truputį aktualėja ir bendrosios pasaulinės globalinės problemos:
• Gyventojų migracijos, ypač iš demografinį sprogimą išgyvenančių šalių, ir jų keliamos problemos.
• Nevienodas materialinių gėrybių pasiskirstymas, veržimasis į besaikį vartojimą ir gerovę kitų sąskaita.
• Plėšrūniškas gamtos išteklių eikvojimas ir žala aplinkai.
• Ūkio pažangos neigiami padariniai pačiam žmogui ir kt.

Šias ir kitas globalines problemas spręsti Lietuvos Respublika yra pasirengusi ir viena, ir drauge su visais.