Griuvus sovietinei sistemai, vienas iš pagrindinių tikslų buvo sunaikinti senosios sovietinės sistemos pagrindus visose visuomenės gyvenimo srityse – politikoje, ekonomikoje, socialinėje ir kultūros srityse. Visuomenė susidūrė su drastiškų pertvarkymų būtinybe. Ekonomikoje pirmuoju uždaviniu tapo perėjimas nuo valstybės planinės ekonomikos prie veikiančio laisvosios rinkos modelio. Atsivėrus sienoms į Vakarų pasaulį, paaiškėjo tikroji Lietuvos ūkio galia: daugelis anksčiau į visą Sovietų Sąjungos rinką orientuotų pramonės įmonių dėl aprūpinimo žaliavomis problemų ir susiaurėjusios rinkos tapo nereikalingos. Kai kurių pramonės šakų įmonės paprasčiausiai neteko užsakymų. Kita vertus, perėjimas prie rinkos ekonomikos išlaisvino dalies Lietuvos visuomenės narių iniciatyvą. Dėl kintančios situacijos į Vakarus persiorientavusi Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio.

Į Vakarus lygiuotis privertė ir strateginis valstybės kursas į bendraeuropinę ir transatlantinę integraciją. Stojimas į Europos Sąjungą ir NATO iš Lietuvos žmonių pareikalavo vertybių perkainavimo. Kartu su dar plačiau atsivėrusiu pasauliu Lietuvoje žmonės dar ryškiau pajuto teigiamą ir neigiamą globalizacijos poveikį.

Per dvidešimt nepriklausomo gyvenimo metų Lietuvos visuomenė pastebimai pakito. Iki tol buvę valstybės samdiniai, valdžios nutarimų vykdytojai, dabar žmonės ėmėsi kurti pilietinę visuomenę. Demokratija, tolerancija, savivalda, atsakomybė tapo pasiryžusių ir gebančių savarankiškai gyventi žmonių visuomenės esminiais bruožais. Nesugebėję, nenorėję prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, Lietuvos žmonės už savo nepatogumus, nepriteklių, nerealizuotas svajones kartais linkę kaltinti naująją santvarką. Kraštutiniais atvejais tokie visuomenės nariai patenka net į visuomeninio gyvenimo užribį.

Plika akimi matomi įvairūs Lietuvos visuomenės kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Ši visuomenė palaipsniui lietuviškėja, tačiau kartu tampa mažesnė. Nors formaliai visuomenėje aiškiai viešpatauja vakarų krikščioniškoji pasaulėžiūra, tačiau, kita vertus, silpsta buvusios tvirtos šeimos tradicijos. Daliai jaunų žmonių paliekant Tėvynę, kartu mažėja gimstamumas ir pastebimas visuomenės senėjimas. Nors pačioje Lietuvoje yra sudarytos sąlygos siekti kaip įmanoma aukštesnio išsilavinimo, atskleisti savo talentą įvairiausiose srityse, dalis visuomenės narių mieliau renkasi galimybę įgyti daugiau patirties kitose šalyse.