1941 liepos mėn. išleistas Kauno karo komendanto Jurgio Bobelio ir Kauno miesto burmistro Kazimiero Palčiausko įsakymas steigti Kauno getą.

Iki 1941 m. rugpjūčio 15 d. visi Kauno žydai privalėjo persikelti į Vilijampolėje steigiamą getą. Nepaklususiems įsakymui buvo grasinama areštu. Getas aptvertas spygliuota viela. Suformuota geto žydų policija.

Vilniaus geto kūrimas pradėtas miesto komisaro Hanso Hingsto iniciatyva pirmosiomis 1941 m. rugsėjo dienomis. Vilniaus miesto burmistras Karolis Dabulevičius parinko getui vietą senamiestyje. 1941 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus žydai policijos buvo perkelti į getą.

Didžiajame gete buvo apgyvendinta apie 30 tūkst., o Mažajame – 9–11 tūkst. žydų.

Dar iki įsteigiant getą vokiečių saugumo policijos ir SD ypatingasis būrys Paneriuose nužudė keliolika tūkstančių Vilniaus žydų.

Po 1941 m. spalio mėn. įvykdytų akcijų Vilniaus mažasis getas buvo likviduotas. Visi jo gyventojai nužudyti Paneriuose.

1941 m. spalio 29 d. pasmerktieji iš Kauno geto buvo išvaryti į IX fortą ir ten sušaudyti iš anksto iškastuose didžiuliuose grioviuose. Lietuvoje buvo žudomi ne tik vietiniai žydai.

1941 m. Kauno IX–e forte buvo sušaudyta tūkstančiai Vokietijos ir Austrijos žydų. Ši diena yra LR Seimo paskelbta Holokausto aukų atminimo diena.

1944 m. liepos viduryje Kauno getas pradėtas likviduoti. Gestapininkai padeginėjo geto namus. Iš jų bėgantys žmonės buvo šaudomi. Sudeginti beveik visi gyvenamieji namai ir geto dirbtuvės. Šimtai žmonių žuvo liepsnose arba nuo kulkų. Iš viso iš Kauno geto 6–7 tūkst. žmonių buvo išvežta, apie 1 tūkst. nužudyta jį likviduojant ir 300–400 žydų išsigelbėjo.

1943 m. rudenį Likviduotas Vilniaus getas. Visi geto kaliniai buvo padalyti į dvi grupes. Darbingi vyrai ir moterys (apie 11 tūkst.) išsiųsti į Estijos ir Latvijos koncentracijos stovyklas, o seniai, moterys ir vaikai (apie 3,5 tūkst.) išvežti sunaikinti į koncentracijos stovyklas Lenkijoje.

Vokiečių saugumo policijos ir SD duomenimis, iki likviduojant Vilniaus getą Vilniaus srityje buvo kalinami 24 108 žydai.