1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija ir Miestų įstatymas ATR pavertė dviejų luomų monarchija ir įtraukė miestiečius į pilietinės visuomenės formavimosi procesą. Miestiečiai sveikino šių įstatymų priėmimą ir masiškai prisiekdavo Konstitucijai.

1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija ir jos pataisa – Abiejų Tautų teisių garantija – sulygino politines Lenkijos ir Lietuvos teises federacijoje ir sudarė prielaidas tiek politinei, tiek kultūrinei Lietuvos pažangai.

1791 m. Abiejų Tautų teisių garantija sustiprino Lietuvos politinio suvereniteto tęstinumą ir Lietuvos visuomenės sąmonėje saugojo valstybingumo siekius.

Apšvietos poveikis kartais ATR visuomenėje pasireikšdavo tuo, kad domėjimasis mokslu ir kultūra į antrą planą nustumdavo politines aktualijas, pvz., vykstant 1793 m. Seimui Gardine, kurio metu buvo patvirtintas II-sis ATR padalijimas ir atsisakyta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, karalius Stanislovas Augustas nutraukė posėdį, kad kartu su M. Počobutu galėtų stebėti saulės užtemimą.

Apšvieta su klasicizmo architektūra, dailė, muzika ir pirmoji Europoje Konstitucija Lietuvos visuomenę priartino prie pažangiausių to meto Vakarų Europos visuomenių. Nepaisant valstybingumo praradimo, tai buvo senosios Lietuvos visuomenės klestėjimo laikotarpis.