Pranciškus Smuglevičius (1745–1807). Žymiausias klasicizmo dailininkas Lietuvoje. Didžiąją dailininko kūrybos dalį sudaro religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų siužetais, šventųjų paveikslai, taip pat istorinio, mitologinio, alegorinio ir portretinio žanro kūriniai. Be to, savo darbuose įamžino Vilniaus architektūros paminklus, pvz., Valdovų rūmus, svarbiausius LDK istorijos įvykius, kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas. Dailės amato mokėsi pas tėvą, taip pat tapytojo Simono Čechavičiaus dirbtuvėje. Nuo 1763 m. studijavo Romoje. Bendraudavo su klasicizmo teoretiku Johanu Joakimu Vinkelmanu ir kitomis įžymybėmis. Romoje P. Smuglevičius susiformavo ir išgarsėjo kaip vienas pirmųjų XVIII a. klasicizmo stiliaus kūrėjų Europoje. Nuo 1795 m. iki mirties 1807 m. P. Smuglevičius gyveno Vilniuje. 1797–1807 m. vadovavojo paties įsteigtai Piešimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete.