Privilegija suteikta Lietuvos bajorams katalikams užtikrino jų tėvonijų (paveldimų žemės valdų) nuosavybės teisę, pažadėjo neatiminėti tėvonijų iš neištekėjusių antrą kartą bajorų našlių. Bajorus atleido nuo kelių tiesimo ir paliko tik prievolę statyti pilis ir eiti karo tarnybą.

Jogailos ir Vytauto susitarimu nuspręsta, kad po Vytauto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis, o po Jogailos mirties ir Lenkijos karalius bus renkami su Lietuvos didikų žinia. Lenkijos pavyzdžiu LDK įvestas naujas administracinis suskirstymas (vaivadijos, pavietai) ir pareigybės (vaivados, kaštelionai). Vytauto parinktoms 47 lietuvių bajorų šeimoms buvo suteikti lenkų ponų herbai.

Suteikta LDK bajorams, katalikų dvasininkams ir miestiečiams. Šia privilegija Kazimieras pažadėjo išlaikyti tokias LDK sienas, kokios buvo Vytauto laikais, įsipareigojo valstybines pareigas skirti tik vietos bajorams. Pažadėta nesuimti bajoro be teismo, leisti laisvai išvykti į užsienį. Didysis kunigaikštis atsisakė prievolių, kurias jam iki tol atlikdavo bajorų valstiečiai, išskyrus pilių statymą. Pažadėta nepriimti į didžiojo kunigaikščio žemes pabėgusių bajorų žmonių, o bajorams drausta priimti didžiojo kunigaikščio valstiečius-bėglius. Bajorams leista teisti savo valstiečius.

I-asis Lietuvos Statutas (didikiškas), buvo sudarytas 1529 m., Ponų Tarybos iniciatyva, valdant Žygimantui Senajam. Jis praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir didikų rankose, įteisino valstiečių priklausomybę, pakeitė teismų sistemą.