Po 1863 m. parapinės mokyklos (gausiai steigtos vysk. Valančiaus) uždarytos, o naujai steigiamos mokyklos buvo imtos tvarkyti grynai rusų įstatymais. Tokių mokyklų vengdami, lietuviai ėmė steigti slaptas mokyklas, kurios buvo praktikuojamos beveik ligi pat nepriklausomosios Lietuvos atkūrimo. Šiuos slaptųjų mokyklų mokytojus žmonės vadino daraktoriais. Dauguma jų buvę be mokytojo cenzo, o kiti net nemokėję rašyti. Svarbiausias daraktoriaus uždavinys buvo išmokyti vaikus skaityti spausdintus tekstus, kiti mokė ir rašyti, o jau labai retas iš jų mokė ir skaičiuoti.

Kadangi anuo metu gyventa kaimais (ne viensėdžiais), tai beveik kiekvienas kaimas nusisamdydavo ir daraktorių – įsisteigdavo slaptąją mokyklą – nuo Visų Šventųjų ligi Velykų (kai vaikams nereikėdavo ganyti). Mokyklą lankydavo po keliolika mokinių. Tačiau pasižymėję daraktoriai sutraukdavo ir po keliasdešimt ar net arti šimto mokinių. Daraktorių mokykla jokių specialių patalpų neturėjo. Paprastai buvo mokoma ūkininkų gyvenamosiose pirkiose.

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų (1864–1904), pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios.

2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

Rusijos valdžios susidorojimas su Kražių bažnyčios gynėjais 1893 m. Kražių vienuolyną, bažnyčią ir kapines Rusijos valdžia įsakė uždaryti, tačiau kražiškiai parašė kreipimąsi į imperatorių ir generalgubernatorių, į užsienio valstybes (Austrijos, Danijos, D. Britanijos, Prancūzijos vyriausybes, popiežių) ir uždarymas buvo delsiamas. Tikintieji budėjo bažnyčioje priešindamiesi jos uždarymui ir nugriovimui. Po kelių nesėkmingų bandymų valdžia, pasitelkusi Dono kazokų III pulką, bažnyčią užėmė. 1894 m. teismo procesas nuskambėjo pasaulyje, nuteistieji netrukus buvo amnestuoti. Kražių skerdynės ir jų sukeltas atgarsis pasaulyje prisidėjo prie tautinio lietuvių atgimimo tėvynėje ir emigracijoje.

„Aušra“ – 1883–1886 m. Ragainėje ir Tilžėje leistas ir nelegaliai Didžiojoje Lietuvoje platintas pirmasis visuomeninis, politinis ir literatūrinis laikraštis (žurnalas).

„Varpas“ – literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, leistas 1889–1906 m. Spausdintas Tilžėje bei Ragainėje.

„Tėvynės sargas“ – katalikiškas mėnesinis leidinys, 1896–1904 m. spausdintas Tilžėje (Rytų Prūsija).