Krežių skerdynės
Krežių skerdynes
Varniai
Žemaičių vyskupystės centras iki 1864 m. (carinė valdžia vėliau centrą perkėlė į Kauną). Čia dirbo M. Valančius – Žemaičių vyskupas, kuriam kilo idėja panaudoti Mažosios Lietuvos spaustuves Rusijos valdžios uždraustoms knygoms leisti. Jis pirmasis organizavo savo paruoštų politinių publicistinio turinio knygelių leidybą Tilžėje ir ten spausdintų leidinių gabenimą per sieną, kūrė platinimo židinius, būrė platintojus.
Varniai
Žemaičių vyskupystės centras iki 1864 m. (carinė valdžia vėliau centrą perkėlė į Kauną). Čia dirbo M. Valančius – Žemaičių vyskupas, kuriam kilo idėja panaudoti Mažosios Lietuvos spaustuves Rusijos valdžios uždraustoms knygoms leisti. Jis pirmasis organizavo savo paruoštų politinių publicistinio turinio knygelių leidybą Tilžėje ir ten spausdintų leidinių gabenimą per sieną, kūrė platinimo židinius, būrė platintojus.valancius.jpg
Ožkabalių kaimas
Vilkaviškio apskrityje gimė pirmųjų lietuviškų laikraščių „Aušros“ ir „Varpo“ redaktoriai – V. Kudirka (Paežerių km.) ir J. Basanavičius (Ožkabalių km.). kudirka-basanavicius.png kudirka-basanavicius.png
Biržų rajonas
Knygnešys, gimęs Purviškių km. netoli Biržų. Įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.bielinis.png
Knygnesys
Knygnešių atminimo įamžinimas Kauno karo muziejaus sodelyje – J. Zikaro skulptūra „Knygnešys“. knygnesys.png
Lietuviškos spaudos platinimas spaudos draudimo laikotarpiu

Rusijos valdžios politika Lietuvoje ir priešinimasis jai

Grįžti