Michailas Muravjovas (1796–1866) – carinės Rusijos valstybės veikėjas, Vilniaus generalgubernatorius. Į šias pareigas paskirtas gavęs ypatingus įgaliojimus ir užduotį numalšinti 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“. Po sukilimo numalšinimo uoliai vykdė „rusų pradų atkūrimo politiką“.

Muravjovo valdymo metais rusiškos administracijos šūkis buvo stačiatikybė ir rusiškumas: jis buvo įsakęs viešose vietose kalbėti tik rusiškai, panaikino vietos matus ir saikus, uždraudė iškabas ne rusų kalba, atiminėjo katalikų bažnyčias, perstatinėjo jas ir vertė stačiatikybės maldos namais, naikino labdaros, blaivybės organizacijas, uždarinėjo lietuviškas mokyklas ir steigė rusiškas. Caras už uolumą suteikė jam grafo titulą, o 1898 m. Vilniuje buvo atidengtas paminklas M. Muravjovui. 1901 m. buvo įsteigtas jo vardo muziejus, o Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo vardu.

Dvejopas M. Muravjovo politikos vertinimas