Viačeslavas Molotovas
Gyveno 1890–1986 m. Nuo 1906 m. buvo bolševikų partijos narys. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo pradžioje buvo SSRS vyriausybės vadovu ir užsienio reikalų ministru. Labiausiai V. Molotovas žinomas kaip SSRS atstovas pasirašant sutartis su Vokietija prieš Antrąjį pasaulinį karą (Molotovo–Ribentropo paktą) ir jam prasidėjus.
Joachimas Ribentropas
Gyveno 1893–1946 m. 1938–1945 m. buvo nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministras. Jis vadovavo svarbiausių nacių agresijos aktų diplomatiniam parengimui. J. Ribentropas sudarė Berlyno–Romos ašies sutartį (1936 m.) ir vadinamąjį Ribentropo–Molotovo paktą (1939-08-23). Po Antrojo pasaulinio karo, Niurnbergo teismo sprendimu kaip karo nusikaltėlis buvo pakartas.
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartimi
A. Hitleris siekė išvengti karo dviem frontais. J. Stalinas norėjo atgauti Pirmojo pasaulinio karo metu prarastas Rusijos imperijos teritorijas.
Vokietijos–SSRS slaptasis protokolas
Slaptuoju protokolu dėl įtakos sferų Rytų Europoje pasidalijimo Vokietijai atiteko didžioji Lenkijos dalis ir Lietuva, o SSRS gavo Latviją, Estiją ir Suomiją bei Rumunijai priklausiusią Besarabiją (dabartinė Moldova).
Totalitarinių valstybių agresija 1938–1939 m.

Tarptautiniai santykiai prieš Antrąjį pasaulinį karą

Paspausdami aktyvias žemėlapio vietas, sekite totalitarinių valstybių veiklą Europoje 1938–1939 m.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nacistinė Vokietija vykdė Didžiosios Vokietijos kūrimo politiką – jungė prie III Reicho vokiškai kalbančias teritorijas.

Tęsti

Miuncheno sutartis (Miuncheno suokalbis) – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos 1938 m. Miunchene pasirašyta sutartis, pagal kurią Čekoslovakija turėjo perduoti Vokietijai Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis ir ryšių priemonėmis.

Tęsti

1939 m. kovo 16 d. Vokietija be pasipriešinimo okupavo Čekoslovakiją.

Tęsti

1939 m. kovo 22 d. Lietuva ir Vokietija pasirašė Klaipėdos perdavimo Vokietijai sutartį.

Tęsti

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jo metu fašistinė Italija siekė įsiviešpatauti Viduržemio jūros regione.

Tęsti

1939 m. Italija okupavo Albaniją.

Tęsti

1935–1937 m. Italijos agresija prieš Etiopiją.

Tęsti

Anšliusas – 1938 m. kovo 12 d. neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos.

Tęsti

1936–1939 m. Vokietija ir Italija Ispanijos pilietiniame kare teikė karinę pagalbą frankistams.

Tęsti

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutarties slaptaisiais protokolais nustatyta Vokietijos ir SSRS įtakos sferų riba.

Tęsti

1939 m. rugsėjo 28 d. buvo pasirašyta SSRS–Vokietijos Draugystės ir sienų nustatymo sutartis, kurios slaptaisiais protokolais pasikeitė Vokietijos ir SSRS įtakos sferos ribos.

Tęsti

Lietuvos Respublikos – Sovietų Sąjungos Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir savitarpio pagalbos sutartis – 1939 10 10 pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir SSRS, pagal kurią Lietuva atgavo Vilnių ir Vilniaus kraštą, bet turėjo į savo teritoriją įsileisti Raudonosios armijos karines bazes.

Vilniaus grąžinimas Lietuvai 1939 metais
Tęsti
Vilniaus grąžinimas Lietuvai 1939 metais xxx
Lietuvos komisija paskutinį kartą skrenda į Maskvą tartis dėl Vilniaus grąžinimo. Lietuvos - Lenkijos pasienio sargyba ir Lietuvos gyventojai laukia prasidedančio žygio į Vilnių. Perpjaunamas pasienio barjeras. Susirinkę gyventojai ir kariškiai sveikina įvykio dalyvius. Kariai pradeda žygį į Vilnių. Kariai važiuoja motociklais. Važiuoja šarvuočiai (tankai), kariai važiuoja mašinose, skrenda lėktuvai, arkliai traukia pabūklus, žygiuoja pėstininkai. Kariuomenę palydi ir sveikina vietos gyventojai. Raudonoji armija apiplėšė miestą, tad net nepalankūs Lietuvai Vilniaus lenkai į lietuvius karius žiūrėjo kaip į išvaduotojus. Kariai dalina gyventojams cigaretes, vaikus vaišina saldainiais. Vilniaus krašto gyventojai jau spėjo patirti prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo baisumus ir sunkumus bei sovietų elgesį okupuotame krašte.

Panašias savitarpio sutartis su SSRS pasirašė Latvija ir Estija, o Suomija tokią sutartį pasirašyti atsisakė.

Tęsti

Suomijai atsisakius pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį su SSRS, pastaroji pradėjo agresiją prieš Suomiją. Kilo Žiemos karas (1939 m. lapkričio 30 d. – 1940 m. kovo 12 d.), kurio metu Suomija apgynė savo nepriklausomybę, bet padarė teritorijos nuolaidų, perleido jai Kareliją.

Tęsti

Tarptautinė Vokietijos ir Italijos agresija, demokratinių valstybių nuolaidžiavimas agresoriams rodė, kad Europoje iškilo karo grėsmė.

Kartoti Tęsti

Savitarpio pagalbos sutartys su Estija, Latvija, Lietuva tapo prielaida SSRS jas okupuoti.

Tęsti

Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutartis ir jos slaptieji protokolai leido
A. Hitleriui pradėti karą ir pulti Lenkiją.

Kartoti Tęsti

Pasirašius 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos–SSRS sienų nustatymo ir draugystės sutartį, SSRS primetė Baltijos šalims ir Suomijai savitarpio pagalbos sutartį.

Tęsti
Grįžti
© 2013 Visos teisės saugomos.