Sovietizacija [rus. soviet – patarimas, taryba] – valstybinės valdžios įstaigų, ekonominės sanklodos ir kultūros pertvarkymas pagal SSRS modelį, vykdytas naujai prie SSRS prijungtose šalyse, pvz., 1940–1941 m. okupuotose Baltijos valstybėse.
|
 |
|
Sovietizacija – [rus. soviet – patarimas, taryba], valstybinės valdžios įstaigų, ekonominės sanklodos ir kultūros pertvarkymas pagal SSRS modelį, vykdytas naujai prie SSRS prijungtose šalyse, pvz., 1940 – 1941 m. okupuotose Baltijos valstybėse.
|
|
|
Aneksija [lot. annexio – prijungimas] – neteisėtas, tarptautinei teisei prieštaraujantis, bet turintis sudaryti teisėtumo įspūdį politinis veiksmas, kuriuo svetimos valstybės teritorija prijungiama prie savosios, pvz., Lietuvos aneksija 1940 m. rugpjūčio 3 d.
|
Liaudies vyriausybė organizavo rinkimus į Liaudies Seimą, kuris turėjo parengti reikiamus dokumentus apie santvarkos pakeitimą ir įstojimą į SSRS sudėtį.
|
Liaudies vyriausybė – taip sovietų propaganda pavadino žurnalisto J. Paleckio marionetinę Lietuvos vyriausybę, kurios pagrindinis uždavinys buvo parengti šalies aneksiją.
Liaudies seimo pirmininkas Liudas Adomauskas pasirašo Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą. Liaudies seimo prezidiumo nariai (iš kairės): Mečislovas Gedvilas, Antanas Venclova, Liudas Adomauskas, Juozas Grigalavičius, Petras Cvirka. Kaunas, 1940 m. liepos 21 d.
SSRS AT VII nepaprastoji sesija Kremliaus suvažiavimų rūmuose – Lietuva inkorporuojama į Sovietų Sąjungą. Tribūnoje kalbą sako Liaudies vyriausybės vadovas, delegacijos pirmininkas Justas Paleckis, priekyje stovi Liaudies seimo įgaliotosios delegacijos nariai ir kiti. Maskva, 1940 m. rugpjūčio 3 d.
|
1940 m. liepos 14–15 dienomis vyko rinkimai į naująjį Seimą. Rinkimams pasirengta skubotai, su daugybe pažeidimų ir klastočių. Balsavusiems piliečiams buvo daromos žymos pasuose, rinkėjai prievarta autobusais gabenami į balsavimo apylinkes. ... Žmonės vengė balsuoti už niekam nežinomą fiktyvią organizaciją – Lietuvos darbo liaudies sąjungą. Oficiali propaganda paskelbė, kad rinkimuose dalyvavo 97 % rinkėjų, o 99 % iš jų balsavo už Darbo sąjungą. Rinkimų metu buvo išrinkti 79 Seimo nariai, iš kurių net 58 buvo susiję su LKP. Liaudies Seimas susirinko į pirmąjį posėdį 1940 m. liepos 21 d. Kauno Valstybės teatro salėje. Be deputatų salėje buvo daug pašalinių asmenų. Iš tikrųjų tai buvo NKVD agentai, turėję užtikrinti, kad Seimo nariai balsuos taip, „kaip reikia“. Seimas iškart ėmė svarstyti klausimus, kurie net nebuvo įtraukti į rinkimų programą. Priimta deklaracija, Lietuvą paskelbusi Sovietų Socialistine Respublika. Nutarta prašyti SSRS Aukščiausiąją Tarybą Lietuvos SSRS priimti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Sudaryta Liaudies Seimo delegacija, turėjusi vykti į Maskvą ir įteikti prašymą SSRS vadovybei. Kiti Seimo nutarimai buvo skirti pertvarkyti Lietuvos ūkį ir kultūrą pagal sovietinį modelį. Numatyta stambių pramonės, finansų, prekybos, transporto įmonių nacionalizacija, apribota privati nuosavybė, numatyta žemės reforma.
|
1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje svarstytas Lietuvos įstojimo klausimas. Sovietų deputatai, išklausę ugningų J. Paleckio ir S. Nėries kalbų, Lietuvą, kartu ... su Latvija ir Estija, priėmė į „brolišką sovietinių respublikų sąjungą“. Sugrįžę iš Maskvos Liaudies Seimo deputatai parvežė ir „Stalino konstitucijos saulę“ – rugpjūčio 25 dieną priimta Sovietų Lietuvos Konstitucija, įtvirtinusi vadovaujamą komunistų partijos vaidmenį visoms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims. Tai reiškė, kad Liaudies Seimas jau atliko savo „istorinį vaidmenį“ ir pasitraukia nuo politinės arenos. Lietuvos aneksija įvykdyta, prasideda sovietizacija.
