1919 m. pabaigoje priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, pagal kurį 1 atstovas turėjo būti renkamas nuo 15 tūkst. gyventojų. Rinkimų teisę turėjo visi Lietuvos piliečiai – vyrai ir moterys, – kuriems rinkimų dieną buvo sukakę 21 metai, visuotiniu, tiesioginiu, slaptu balsavimu.