.... sudarė absoliučią lietuviškai kalbančių daugumą. buvo didžiausias jų autoritetas. Posukiliminės represijos tiesiogiai palietė bendrą erdvę. Todėl suprantama, kodėl asmenyje užgimė pasipriešinimo pozicija. Visas jo sumanytų veiksmų kompleksas sudarė naujojo lietuvių tautinio judėjimo griaučius. Šiuo laikotarpiu formuojant ir telkiant tautą didelę reikšmę turėjo , kaip bendrumo požymis ir kaip idėjų sklaidos bei kultūros veiklos priemonė. , su kaimu ir lietuvių kalba ryšį praradusiems miestiečiams, inteligentijai, dvasininkams, reikėjo apsispręsti, kas jie – lietuviai ar lenkai? Apsispręsti padėjo XIX a. pr. prasidėjęs romantizmo įkvėptas domėjimasis etninėmis šaknimis, liaudies kultūra, lietuvių kalba, kuri laikyta beveik seniausia iš visų. Šio domėjimosi užuomazgos – susikūrusio žemaičių būrelio veikla. Iki tautinis judėjimas vyko savaime. Periodika tapo organizaciniu centru, kuris telkė žmones ne tik pagal santykius su lietuvybe, bet ir pagal pažiūras į visuomenės raidą ir Lietuvos ateitį. Ėmė kurtis slaptos vietinės dalyvių organizacijos, kultūrinės draugijos. Tai rodo, kad išaugo pasaulietinės sluoksnis.