Pirminiai istorijos šaltiniai

Šiuolaikinės visuomenės politinio gyvenimo raida

IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO METINIO PRANEŠIMO (1999):
Garsinis takelis

Lietuvos piliečių bendriją įsivaizduoju kaip atvirą visuomenę, kurioje nėra tiesos monopolio ir vieno politinės galios centro. Kurioje jokia grupė ar partija negali tapatintis su visa tauta ir kalbėti jos vardu. Tai savivaldi visuomenė, suvokianti valstybę kaip savo pačios valios išraišką, kaip savo kūrybos rezultatą, kaip piliečių santarą.

Stipri šiuolaikinė valstybė – tai ne stipri valdžia. Tikroji šalies stiprybė remiasi ne valdžios prislėgtų žmonių paklusnumu, bet privačia piliečių iniciatyva, jų susitarimu, gebėjimu derinti skirtingus interesus, įsipareigoti bendram labui. Stipri yra valstybė, kurioje nuosekliai įgyvendintas valdžių atskyrimo principas. Kurios piliečiai skiria savo jėgomis nuolat kuriamą valstybę nuo išsirinktos valdžios. Valdžia – laikina, valstybė – ilgaamžė. Pasakysiu dar daugiau: ilgaamžė yra ir gali būti tik tokia valstybė, kurios valdžia suvokia savo laikinumą ir netapatina savęs su valstybe.

http://adamkus.president.lt/pmp1999.phtml

IŠ: LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO
Garsinis takelis

2 straipsnis. Politinės partijos samprata
Politinė partija yra savo pavadinimą turintis, pagal šį Įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.

3 straipsnis. Teisė jungtis į politines partijas
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai jungtis į politines partijas, dalyvauti jų veikloje bei iš jų išstoti.

4 straipsnis. Politinių partijų veiklos pagrindai
1. Politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa. 2. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti steigiamos ir veikti kitų valstybių politinės partijos ir politinės organizacijos, jų padaliniai.
3. Draudžiama steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.
4. Politinės partijos organai ir buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5 straipsnis. Politinių partijų steigimas
1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų.
2. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu.
3. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės. Steigėjas gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).

Pirmyn Atgal