(pranc. perspective < lot. perspicio – kiaurai matau) – trimačių kūnų vaizdavimo plokštumoje būdas, kuriuo sukuriama realių erdvių santykių ir apimčių iliuzija. Perspektyva pagrįsta optiniu reiškiniu – tariamu figūrų bei daiktų mažėjimu ir jų lygiagrečių linijų susikirtimu horizonte, kūnams tolstant nuo žiūrovo akies. Piešiant perspektyvinį vaizdą, pasirenkamas žiūros taškas ir projekcijos plokštuma, vadinama fonu. Žiūrėjimo taškas projekciniais spinduliais sujungiamas su objekto, esančio už fono, taškais – taip sukuriama vadinamoji projekcijos piramidė. Linijomis sujungus projekcijos spindulių ir fono sankirtos taškus, gaunamas kontūrinis objekto piešinys.
Interaktyvių užduočių testas
Renesansas Europoje ir LDK
04/16
Užduotis:
Paspauskite ant to paveikslėlio, kuriame vaizduojama renesanso laikais atsiradusi naujovė – perspektyva.