Krikščionybė

Nežinomas liudininkas apie Mindaugo karūnavimą:

Lietuvos pirmasis karalius buvo pakrikštytas, ir aš dalyvavau jo karūnavime, kai jis priėmė savo karališkąją valdžią iš Romos popiežiaus ir paliko ją savo palikuonims, kad jie rūpestingai ją saugotų. Minėtieji lietuviai, jotvingiai ir nalšėnai yra lengvai pakrikštijami, kadangi nuo pat vystyklų yra auklėjami krikščionių auklių. Taigi, galėsime tarp jų saugiai būti.

Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795 m. Vilnius, 2005: 39.

Mindaugo krikšto ir karūnacijos reikšmė dabartinių istorikų akimis:

Norint įvertinti Mindaugo veiklą, reikia prisiminti, kokia buvo to meto Europa. Ji jau senokai buvo įžengusi į brandžiuosius, arba aukštuosius, Viduramžius – jau susikūręs riterių luomas, kuriasi kiti luomai, laisvieji miestai ir cechai. Klesti romaninė architektūra, kurią XII–XIII a. keičia gotika. (...) Jau gyvuoja apie dešimt universitetų, o Mindaugo bendraamžis Tomas Akvinietis baigia susisteminti Viduramžių scholastinę filosofiją. Jau tuoj pat, 1265 m., pradės veikti Anglijos parlamentas ir tais pačiais metais gims Dantė, stovėjęs prie Renesanso, o kartu ir Naujųjų amžių ištakų. Tokią Europą turėjo išvysti Mindaugo pasiuntinys Parbus. Koks kūdikis prieš ją atrodo Lietuva!

Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795 m. Vilnius, 2005: 43.

Vainikuotas karaliumi
Krikščioniškoji Lietuva
Temos aprašymas

Temoje aptariami ir aiškinami religiniai bei kultūriai pokyčiai Lietuvos valstybėje priėmus krikštą ir glaudesnė integracija į Vakarų Europos civilizacinę erdvę.

Paslėpti
Garsinis takelis

1251 m. Lietuvos kunigaikštis Mindaugas priėmė krikščionybę. 1253 m. liepos 6 d. jis vainikuotas karaliumi. Vilniuje pastatyta katedra, buvo įkurta vyskupija.