Sąvokos
Lietuvos visuomenės kaita XIII – XV a. |
Alodas – (sen. germanų kalboje „al“– visiškas ir „od“– nuosavybė, valda) Europoje privačios dirbamos žemės nuosavybės forma.
Genčių konfederacija – ankstyvojo feodalizmo laikų genčių sąjunga, sudaroma drauge traukti į karo žygius, visuomenės raidos pakopa prieš valstybės susikūrimą.
Laukininkas – laisvasis baltų žemdirbių bendruomenės narys, turėjęs privačią dirbamos žemės – lauko nuosavybę (alodą).
Paprotinė teisė – nerašytinė, žodine tradicija perduodama teisės ir moralės normų sistema ankstyvojo feodalizmo laikais, kol ją pakeičia rašytinė teisė.
Ponai – taip LDK buvo vadinami didikai ir aukšti valstybės pareigūnai, pvz., kancleris, vaivada. LDK ponai faktiškai vadovavo visoms visuomenės gyvenimo sritims.
Ponų taryba – mažamečio Kazimiero Jogailaičio valdymo metu iš didikų ir valstybės pareigūnų susiformavusi LDK vyriausybė, faktiškai valdžiusi valstybę, dėl to ilgainiui silpnėjo monarcho valdžia.
Urėdas – (iš slavų kalbų „uriaditj“ – sutvarkyti, suvaldyti) Lenkijoje ir Lietuvoje taip vadinti valstybės pareigūnai – vaivados, kaštelionai, iždininkai, maršalkos ir t.t.