ilgai gyvavo ir padarė neįtikėtiną žalą įvairiose srityse. Kai žlugo, apie ją buvo kalbama kaip apie išaugtus drabužius, praeitą gyvenimo etapą, o tie, kurie kalbėjo aštriai, paprastai remdavosi , asmeninėmis nuoskaudomis – kaip aukos. Bet ir šios autentiškiau bylojo paskutiniais griūties metais. Jau po 1991 m. komunizmo įvertinimo temos pradeda trauktis ir nykti, iš jų net imama šaipytis. Kaip tik tada atsirado korektiška sąvoka: girdi, sovietiniai buvo tik laikai, o ne žmonės. šiuo atžvilgiu reiškia, kad net moraliniu lygu – ką ir kalbėti apie teisinį – nebuvo keliamas (kur jau ten konkrečių jo veikėjų) nusikaltimų klausimas. Būta lengvabūdiškos , kai atmintį išstumia jos pakaitalai – sumeluota, padailinta atmintis.

N.Šepetys: komunistinio mąstymo šiandien – daugiau nei paskutiniaisiais SSRS metais.