1981 m. gruodžio 13 d. Lenkijoje buvo įvesta karinė padėtis. Komunistų kontroliuojamas Lenkijos parlamentas Karinę liaudies saugojimo tarybą patvirtino aukščiausia šalies valdžia. Karinė padėtis nutraukta 1983 m. liepos 20 d. Oficiali karinės padėties skelbimo priežastis buvo ekonominės situacijos pablogėjimas – dėl prekių trūkumo buvo įvesti prekių talonai kai kurioms pagrindinėms maisto prekėms: mėsai, sviestui, riebalams, miltams, ryžiams, naujagimių maisto produktams ir t.t. Tikroji priežastis – komunistinio režimo valdžios silpnėjimas. Pagrindiniu argumentu tapo kitų Varšuvos sutarties pakto valstybių intervencija. Gruodžio 13 d. naktį milicijos daliniai visoje valstybėje suiminėjo opozicijos veikėjus. Miestų gatves kontroliavo apie 1 750 tankų ir 1 400 šarvuotų mašinų, 500 karinių transporto priemonių, 9 000 automobilių. Lenkijos vyriausybė uždraudė turėti ginklus, keisti gyvenamąją vietą. Militarizuoti tokie objektai kaip telekomunikacijos, energetika, kalnakasyba ir jūrų uostai, taip pat svarbiausi fabrikai. Išjungti telefonai, įvesta spaudos cenzūra, taip pat komendanto valanda, uždaryta valstybės siena. Lenkijos saugumo tarnybai veiksmus prieš opoziciją organizuoti padėjo VDR žvalgyba STASI ir SSRS KGB. Iš viso per karinę padėtį buvo areštuota apie 5 000 žmonių. Žinoma apie šimtą mirties atvejų.