 |
 |
 |
1979 m. SSRS įsivėlė į karą Afganistane. Ji parėmė prokomunistinės orientacijos grupuotę, kuri šalyje įvykdė perversmą. Komunistiniai pertvarkymai sukėlė didžiosios dalies visuomenės nepasitenkinimą. Šalyje prasidėjo ginkluoti sukilimai, kurių vyriausybė nepajėgė numalšinti. SSRS, gelbėdama ją, į Afganistaną įvedė savo kariuomenę. Sovietinė kariuomenė užėmė svarbiausius šios šalies miestus ir ėmė kontroliuoti pagrindinius rajonus. Priešingą pusę rėmė dauguma Vakarų valstybių. Ypač didelę paramą teikė arabų šalys. Musulmonų partizanai (mudžachedai) naudojo partizaninio karo taktiką. SSRS kariuomenės bandymai įveikti juos nepavyko. Žuvo apie 14 000 jos karių. SSRS 1989 m. buvo priversta išvesti savo kariuomenę iš Afganistano. Karas demoralizavo SSRS ir pagreitino jos žlugimą. Negalutiniais duomenimis, Afganistane tarnavo 4670 būtinosios tarnybos jaunuolių iš Lietuvos. 96 žuvo, 98 tapo invalidais. Kiek buvo sužeistų, žinių nėra.
|
Iš Afganistane kariavusio lietuvio atsiminimų
Būdami Taškente nuvažiavom į garsųjį protezų fabriką, iš kurio išeidavo „kvalifikuoti“ ir įteisinti invalidai – Afganistane suluošinti vaikinai. Mūsų uniformos ir medaliai atidarė aukštus vartus. Įėjom į izoliuotą nuo pašalinių akių kiemą. Ir nors smarkiai sugrubusios ir surambėjusios buvo mūsų jaunos širdys, bet mes verkėme, kai, mus pamatę, iš visų palatų į kiemą ėmė plūsti devyniolikmečiai invalidai. Baisiausiai atrodė jų apnuogintas luošumas: kas be kojų, kas be rankos – vietoj jų tik kažkokios neužbaigtos galūnės... Visas patirtas pažeminimas ir vargas supaprastėjo, pasidarė juokingi, palyginus su tuo gyvenimu, kurį tik pradeda visi šitie vyrukai už tvoros...
