Šaltinis A

1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos krašto taryba priėmė tokį dokumentą:

I. „Lietuvos Taryba, krašto ir užsienio lietuvių pripažinta kaip vienintelė įgaliota Lietuvių tautos atstovė, pasiremdama pripažinta tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo 17– 23 d. (1) lietuvių konferencijos Vilniuje nutarimu, (2) skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymą su sostine Vilniuje ir jos atpalaidavimą (nutraukimą) nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis.“

II. Tai valstybei tvarkyti ir jos reikalams ginti taikos derybose (3) Lietuvos Taryba prašo vokiečių valstybės apsaugos ir pagalbos. Atsižvelgdama į <...> Lietuvos interesus , kurie reikalauja <...> sueiti į artimus ir (4) patvarius santykius su Vokietijos valstybe, Lietuvos Taryba pasisako už amžiną,
(5) tvirtą sąjungos ryšį su Vokietijos valstybe, kurs turėtų būti įvykdytas ypač militarinės (karinės) bei susisiekimo konvencijos ir muitų bei pinigų sistemos bendrumo pamatais.“

Šaltinis B
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė šį dokumentą:

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu: „Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir (6) lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18– 23 d. 1917 metais, (7) skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais (8) sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.“