Rusijos valdžia siekė surusinti Lietuvą ir ją atskirti nuo politinės lenkų įtakos. Vykdytos „Lenkiškų pradų naikinimo“ ir „Rusiškų pradų atkūrimo“ programos. Uždrausta net vartoti Lietuvos vardą, šalį imta oficialiai vadinti Šiaurės vakarų kraštu.

Skaudžiausias buvo spaudos draudimas ir lietuviškų mokyklų uždarymas. Tai sustabdė lietuvių kalbos ir literatūros raidą. Nemažiau skaudus buvo ir profesijų draudimas – lietuvių kilmės asmenims, baigusiems universitetus, neleidžiama dirbti Šiaurės vakarų krašto teritorijoje, išskyrus dvasininkus ir gydytojus, kuriems tiesiog buvo būtina mokėti vietinių gyventojų kalbą.

Lietuvos visuomenė po sukilimo buvo nusivylusi. Bajorija vis labiau lenkėjo. Polonizacija apėmė ir Pietryčių Lietuvą, ypač Vilniaus kraštą. Tačiau pamažu ėmė vystytis lietuviška tautinė savimonė, kurios atsiradimą skatino spaudos draudimas.