Lietuva antrosios sovietų okupacijos metais |
|
Svarbiausia atskleisti lietuvių pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui istorijos etapus ir formas. Siekiama ne tik perpasakoti to meto Lietuvos ekonominę, politinę, kultūrinę raidą, bet akcentuoti reikšmingus lietuvių žingsnius nepriklausomybės link. Atskleidžiama ginkluotos rezistencijos, disidentinio judėjimo svarba ir reikšmė. Didelis dėmesys vertybinių nuostatų puoselėjimui ir aukštesniųjų gebėjimų ugdymui.
1944–1991 m. – NKGB (MGB, KGB) Lietuvos SSR padalinys ir vidaus kalėjimas, 1959 m. pavadintas tardymo izoliatoriumi.
Dabar pastate yra įsikūrusios net kelios institucijos: Genocido aukų muziejus, Lietuvos ypatingasis archyvas, kuriame saugomi buvusio KGB archyvo dokumentai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir teismai.
KGB tardymo izoliatoriuje buvo laikomi suimti disidentai.
Disidentas – asmuo, atvirai prieštaraujantis esamam politiniam režimui ir dėl to persekiojamas. Lietuvių disidentai patyrė nuožmų KGB persekiojimą, smurtą, įkalinimus. Vienam kitam pavyko išsikovoti teisę emigruoti į Vakarus, pvz., Tomui Venclovai.
Tomas Venclova
Gimė ir užaugo sovietinio rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos–Filologijos fakultete studijavo lituanistiką. 1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. Gyvendamas JAV dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apgynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, dėsto lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba Nju Havene (JAV). Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos.