XIX a. antroje pusėje formuojasi vadinamoji masinė kultūra. Ji pirmiausia susijusi su fotografijos, kino ir garso įrašų išradimu ir plėtra.

Naujus pokyčius Vakarų Europos kultūriniame gyvenime lemia technologijų tobulėjimas, urbanizacija, švietimo sistemos plėtra ir pragyvenimo lygio kilimas.

• Pasaulinės parodos. Pirmoji įvyko 1861 m. Londone.
• 1839 m. išrasta fotografija.
• 1895 m. brolių Liumjerų sukurtas pirmasis kinas.
• Dideli spaudos tiražai.
• Daugumai finansiškai prieinamas teatras, koncertai.

XIX–XX a. pr. lietuviai dar nevyko į pasaulines parodas, tačiau nuo 1907 m. aktyviai buvo rengiamos lietuvių dailininkų parodos.

Fotografija Lietuvą pasiekė 1839 m., o pirmojoje nuotraukoje buvo įamžinti Verkių rūmai.

Lietuvoje pirmasis viešas kino seansas įvyko 1897 m. Vilniuje. Kino teatrai pradėti kurti nuo 1905 m., o pirmieji lietuvių kadrai pradėti filmuoti 1909 m.

Atgavus spaudą, buvo spausdinami lietuviški laikraščiai, steigėsi leidyklos, knygynai, pradėti leisti žurnalai ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Taip pat gausėjo grožinės literatūros lietuvių kalba.

Vilniuje iki 1863 m. veikė Vilniaus miesto teatras, teatrų buvo ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau po reikalavimo visus spektaklius atlikti rusų kalba, jie ištuštėjo ir pasirodymus rengdavo tik keliaujančios rusų trupės.

Lietuviški vaidinimai, spektakliai buvo rodomi lietuviškų vakarų metu, kuriuos daugiausia organizuodavo slaptos, o vėliau ir oficialios draugijos. Pirmasis slaptas vaidinimas buvo surengtas 1893 m. Naujikų kaime, kur veikė „Žvaigždės“ draugija.