Dabartinėje Europos politinėje sostinėje Strasbūre esančioje Šv. Petro Naujojoje bažnyčioje (St. Pierre-le-Jeune) yra XV a. pradž. freska „Tautų žygis prie kryžiaus“. Tarp penkiolikos naujakrikštų nutapyta ir Lietuva (Litavia).

Istorikas apie Lietuvos europėjimo epochą:

Lietuvai 1387 m. priėmus krikštą, reikėjo įgyti Vakarų Europos civilizacijai būdingų bruožų. XV–XVI a. Lietuvai bandant pasivyti Europą paaiškėjo, kad ši jau įžengė į kitą epochą – Naujuosius amžius. Galima kalbėti apie pirmąsias Renesanso įtakas Lietuvoje XV ir XVI a. sandūroje, tačiau kartu per visą XVI a. čia dar tebevyksta iš esmės ankstyviesiems Viduramžiams būdingas krikščionėjimo procesas bei brandiesiems Viduramžiams būdingas luominės visuomenės formavimasis. Todėl Lietuvai negali būti paviršutiniškai taikoma Vakarų Europos civilizacijos raidos schema. XV–XVI a. Lietuvoje teisingiau vadinti ne Viduramžiais ar Renesansu, o europėjimo epocha.

Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795 m. Vilnius, 2005: 73.

Lietuvos integracijos į Vakarų Europos civilizacinę erdvę procesas

Visuomenė:

Sparčiai vystosi feodalinė visuomenė. Teisinius luomų pagrindus padėjo 1387 m. Jogailos suteiktos privilegijos bajorams, katalikų dvasininkijai ir miestiečiams.

Lietuvos visuomenės tautinė sudėtis XV a. vid.

Tauta	Gyventojų skaičius
Lietuviai	590 tūkst.
Baltarusiai	500 tūkst.
Rusėnai	450 tūkst.
Ukrainiečiai	840 tūkst.
Totoriai	100 tūkst.
Iš viso:	2480 tūkst.