Karai su Turkija

XVII a. karai ir jų poveikis LDK ir visuomenei

Garsinis takelis

XVII a. viduryje Turkija pakeitė ekspansijos kryptį, iš Viduržemio jūros pakrančių ją nukreipė į šiaurę. Ji siekė užvaldyti visą Vengrijos teritoriją ir Ukrainą. Turkijos siekiai neišvengiamai sukėlė konfrontaciją su Rusija ir Abiejų Tautų Respublika.

Karai su Osmanų imperija Karai su Osmanų imperija Karai su Osmanų imperija
Garsinis takelis

1621 m. prie Chotino 70 tūkst. Abiejų Tautų Respublikos karių pergalingai atrėmė 220 tūkst. Turkijos karių puolimą. Jungtinei kariuomenei vadovavo Jonas Karolis Chodkevičius.

Garsinis takelis

1672 m. Turkija pradėjo karo veiksmus prieš Lenkiją.

Garsinis takelis

1673 m. įvyko Chotino mūšis, kuriame jungtinės Lenkijos ir Lietuvos pajėgos (Lenkijos kariuomenei vadovavo karalystės etmonas Jonas Sobieskis, Lietuvos kariuomenei – LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas ir lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila) iškovojo pergalę.

Šia pergale pasiektas svarbiausias tikslas – Turkijos kariuomenė buvo sustabdyta, ji patyrė didžiulių nuostolių. Tačiau karai su turkais tęsėsi iki pat 1699 m., kai pagaliau buvo sudaryta Karlovicų taikos sutartis.

Chotino mūšis
Amžininkų pasakojimai

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės (ištrauka iš Prancūzijos armijos kario Francois Paulin Dalairac atsiminimų (1699 m.):

Respublika turi dvi atskiras kariuomenes, kurioms vadovauja skirtingi etmonai, o šie visiškai vienas kitam nepavaldūs ir vienas nuo kito nepriklauso. Stovyklas jos įsirengia atskirai, elgiasi taip it būtų skirtingų šalių kariuomenės, o kai vieną dieną reikalas priverčia susijungti mūšyje, kiekvienas etmonas duoda įsakmus pagal tarnyboje priimtus nutarimus; nė vienas iš jų neįsakinėja vienas kitam nei vadovaudami armijai, nei duodami jai įsakymus.

Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. Vilnius, 2013: 128.

Husarai (ištrauka iš Prancūzijos armijos kario Francois Paulin Dalairac atsiminimų (1699 m.):

Husarai čia yra pirmieji karalystės kariai, panašiai kaip asmens sargybiniai Prancūzijoje; tai neginčijamai pati dailiausia kavalerija Europoje, tiek dėl puikaus vyrų stoto bei dailių žirgų, tiek dėl didingos aprangos bei prakilnių ginklų. (...) Husarai būna apsikaustę šarvais, lakštiniais šalmais su šonuose ir iš nugaros kabančiomis geležinių grandinių juostomis. (...) Be viso to, jie it besiplaikstantį apsiaustą užmeta didžiulį leopardo arba tigro kailį, kuris pritaisytas taip, kad atrodytų karingai, kas nepaprastai puošia raitelį.

Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos. Vilnius, 2013: 131.

Grįžti