Nuo 1917 m. pradžios Rytų fronte karo veiksmai buvo neaktyvūs. Iš valstiečių sudaryta rusų armija nenorėjo kariauti, ji troško taikos, žemės. Beveik 2 mln. karių paliko frontą, t.y. dezertyravo. Vokietija po Vasario revoliucijos su Rusijos Laikinąja vyriausybe siekė pasirašyti separatinę taikos sutartį, tačiau ši atsisakė. Taika Rytuose leistų Vokietijai visas karines pajėgas nukreipti į Vakarų frontą. Bolševikai, vadovaujami V. Lenino, siekė ateiti į valdžią, todėl žmonėms žadėjo išdalinti žemes ir pabaigti karą. Vokietija tuo pasinaudojo. Ji pradėjo derybas su bolševikais, rėmė jų perversmą pinigais.