Lietuvių spaudos lotyniškomis raidėmis atgavimas, visuomeninio gyvenimo suvaržymų panaikinimas, 1905 m. Rusijos valdžios suteiktos pilietinės teisės sudarė naujas sąlygas kultūrinio gyvenimo raidai Lietuvoje. Galimybės leisti lietuvišką spaudą ir knygas, mokyti savo vaikus gimtąja kalba, organizuoti kultūrinius renginius formavo poreikį turėti organizacijas ar institucijas, kurios padėtų tikslingiau vykdyti visuomeninio, politinio ar kultūrinio pobūdžio veiklas. Todėl XX a. pradžioje masiškai kūrėsi mokslo ir kultūros organizacijos: 1905 m. Vilniuje įsteigta draugija „Vilniaus kanklės“, 1907 m. Lietuvių mokslo draugija, Vilniaus mokslo bičiulių draugija, Lietuvių dailės draugija, 1908 m. įsteigtas „Rūtos“ klubas, Vilniaus dailės draugija, 1910 m. – Artistų sąjunga (po metu tapo Vilniaus artistų bendrove) ir kitos draugijos. Kaune aktyviausia buvo „Dainos“ draugija (įsteigta 1899 m., legalizuota 1905 m.), Šiauliuose vaidinimus organizavo „Varpas“ (1908–1914), Panevėžyje – „Aidas“ (veikė nuo 1905 m.), Marijampolėje ir visoje Suvalkijoje veikė „Šviesa“ (1905–1909), „Gabija“ (nuo 1909 m.) ir kt. Veikė draugijos mokiniams ir studentams materialiai remti: „Žiburėlis“ (1894 m., iki 1906 m. nelegali), „Motinėlė“ (1900 m., JAV).

Draugija „Vilniaus kanklės“

Draugija vienijo aktorius, dainininkus ir muzikantus. Jos tikslas buvo skatinti muzikinių ir dramos kurinių rengimą bei populiarinimą. Draugija turėjo dramos būrelį, chorą, orkestrą, statė lietuvių muzikų ir dramaturgų kūrinius. Jai vadovavo Gabrielius Landsbergis–Žemkalnis. Prie „Vilniaus kanklių“ prisijungus Lietuvių savišalpos draugijos chorui ir artistų rateliui, draugija pasivadino „Kanklių“ draugija.

Lietuvių mokslo draugija

Draugija įsteigta J. Basanavičiaus iniciatyva, jos pirmininku buvo iki pat mirties. Tai buvo veikliausia mokslo organizacija Lietuvoje. Draugija organizavo Lietuvos istorijos, archeologijos, etnografijos, pamiklotyros, geografijos, gamtos, ekonomikos, statistikos, lietuvių kalbos tyrimus. Turėjo savo biblioteką, muziejų ir leido leidinį „Lietuvių tauta“ (1907–1936) bei palaikė ryšius su Rusijos ir užsienio mokslininkais. Ji siekė ne tik rūpintis mokslo reikalais, bet ir stengėsi jį populiarinti. Rengė lietuviškus vadovėlius vidurinėms mokykloms.

Vilniaus mokslo bičiulių draugija

Draugijos veikla buvo panaši į Lietuvos mokslo draugijos. Ji organizavo krašto gamtos, etnografijos, istorijos, ekonomikos ir statistikos tyrimus. Kaip ir Lietuvos mokslo draugija, ji veikė aktyviai bei paliko reikšmingų darbų iš Lietuvos istorijos, kultūros ir daug nuveikė krašto paminklosaugai. Draugija rėmėsi lenkų mokslininkų pajėgomis ir siekė išsaugoti lenkiškuosius Lietuvos kultūros pradus.

Lietuvių dailės draugija

Draugija vienijo lietuvius dailininkus ir architektus. Ji kasmet organizavo dailės parodas, o nuo 1909 m. ir dailės kūrinių konkursus. Jos veikloje aktyviai dalyvavo žinomiausias lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, skulptorius ir grafikas Petras Rimša, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti Lietuvos menininkai.

„Dainos“ draugija

1899 m įkurtas slaptas choras „Daina“, kuris palaipsniui tapo draugija. 1905 m. Kauno miesto teatre draugija suorganizavo pirmą viešą vakarą, kurio metu buvo rodomas spektaklis „Amerika pirtyje“, buvo dainuojama ir šokama. Netrukus draugija buvo įregistruota oficialiai, todėl veikla išsiplėtė: buvo rengiami minėjimai, paskaitos, labdaros koncertai, prisidedama prie lietuviškų vakarų organizavimo.