XIX a. viduryje svarbiausias lietuvių kultūros centras buvo Varniai. Šį kultūrinės veiklos židinį formavo M. Valančius. 1845 m. jis buvo paskirtas Žemaičių dvasinės seminarijos Varniuose rektoriumi, o 1850 m. tapo vyskupu. Pasinaudodamas dvasinių seminarijų reforma, pasiekė, kad seminarijos profesoriais taptų lietuvių raštijai nusipelnę žmonės. Stengėsi sutelkti Varniuose lietuvių kūrybinę inteligentiją, globojo ją kaip mecenatas. M. Valančius pats rengė ir pageidavo, kad kunigai rengtų religines knygeles lietuvių kalba ir platintų tarp tikinčiųjų, kaupė seminarijos bibliotekoje lietuviškas knygas, rūpinosi parapinių mokyklų steigimu, rėmė ir organizavo lietuviškų raštų leidybą. Svirlaukio dvare (prie Jelgavos, Kuršo gubernijoje) XIX a. viduryje buvo susitelkęs kitas lietuvių inteligentų būrelis. Juos būrė ir ieškojo paramos jų veiklai gydytojas Petras Smuglevičius. Svirlaukyje pasitraukęs iš Varnių gyveno S. Daukantas. Kurį laiką Svirlaukyje glaudėsi ir P. Smuglevičiaus brolis, tapytojas Feliksas Smuglevičius. Tikėtina, kad su Svirlaukiu buvo susiję ir 1863 metų sukilėliai – dailininkai Eliziejus Liudkevičius, Boleslovas Dluskis, poetas Edvardas Jokūbas Daukša.