|
Impresionizmas ir simbolizmas Lietuvoje
Lietuvos XIX a. – XX a. pradžios kultūros raida Europos kontekste |
|
|
Impresionizmas ir simbolizmas Lietuvoje
Lietuvos XIX a. – XX a. pradžios kultūros raida Europos kontekste |
 |
 |
|
Impresionizmas lietuvių tapyboje buvo fragmentiškas, nes nebuvo nuoseklių impresionizmo srovės sekėjų. Impresionizmo apraiškų galima rasti Petro Kalpoko (1880–1945) ir Kajetono Sklėriaus (1876–1932) kūryboje.
|
Žymiausias ir artimiausias simbolizmo apraiškoms kūrėjas yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911 m.). Jo kūriniai analizuoja žmogaus būties, gamtos slėpiningumo temas, jam patiko fantastiniai arba metaforiški peizažo motyvai. Paveiksluose ryški gyvybės ir mirties, šviesos ir tamsos, džiaugsmo ir liūdesio priešprieša.
|
|
|
Pirmasis nuoseklus lietuvių impresionistas – Ignas Šeinius (Ignas Jurkūnas, 1889–1959). Jo kūriniuose atskleidžiami, kaip impresionistams būdinga, jausmai, mintys, akimirkos, svajonės.
|
Simbolizmo idėjos literatūrą Lietuvoje pasiekė ir įsigalėjo kur kas vėliau – XX a. antroje pusėje.
Ištrauka iš Igno Šeiniaus apysakos „Vasaros vaišės“:
„Viskas gamtoje miršta. Kiekvieną, valandą, kiekvieną akimirksnį. Ir akimirksniai lediniu mirties šiurpu kvėpuoja. Laikas bėga iš ateities į praeitį, ir kerta jį kirviu minis ant dabarties slenksčio. Nieko ji nepraleidžia. Viskas turi numirti. Mirė ir mano meilė... Ji buvo, tokia galinga gyvybe gyveno, ir dabar jos nebėr... Buvo mano mintyse, sieloje, o dabar visur mirus... Ir kas praėjo, kam to gailėtis? Turėjo praeiti... Ir mano viduj, galvoje šaltai ramu pasidarė. Atėjo kas, nelauktas, netikėtas, ir sukaustė nebyle ramuma. Rodos, ilgam, amžinai sukaustė. Tylu – saulė leidžias. Tirpsta auksinės, žalsvos, oranžinės juostos, kurios buvo išsitiesusios nuo vieno miško prie kito. Debesėliai kyla aukštyn, nyksta, sklaidosi. Ištirpo, pranyko vakaro apytamsoj. Miškai toli aplinkui pasidarė juodi. Lyg vienon kieton sienon susiliejo. Einu toliau. Toli eisiu j gelmę nakties. Tepriglaudžia ji mane savo glėbyje!“