Impresionizmas ir simbolizmas Europoje
Lietuvos XIX a. – XX a. pradžios kultūros raida Europos kontekste |
Vienas iš impresionistų dailės principų – tapymas po atviru dangumi, tai suteikė galimybę perteikti kintantį apšvietimą. Impresionistai tapė grynomis spalvomis, fiksavo akimirkas, momentines nuotaikas. Tapyboje atsirado naujas siužetas: didelio miesto šurmuliuojantis gyvenimas. Žymiausi dailininkai: Edgaras Dega (Edgar Degas, 1834–1917), Klodas Monė (Claude Monet, 1840–1926), Ogiustas Renuaras (Auguste Renoir, 1841–1919).
Simbolizmo dailininkai siekė vaizduoti tai, kas nematoma – dvasinį pasaulį, jausmus. Siekiama idėjas išreikšti simboliais, pagalbiniais ženklais, situacijomis. Simbolizmo paveikslai dažnai cikliški – tą pačią idėją dailininkas išreiškia keliuose paveiksluose. Žymiausi simbolistai: Odilonas Redonas (Odilon Redon, 1840–1916), Arnoldas Beklinas (Arnold Bocklin, 1827–1901).
Literatūroje impresionizmui būdingas trumpalaikių reiškinio savybių pabrėžimas, emocingumas, prozai – fragmentiškas siužetas, didelė potekstės reikšmė, subjektyvus pasaulio suvokimas, trumpalaikių pojūčių, įspūdžių, nuotaikų vaizdavimas. Dramoje įtaigūs dramatiški išgyvenimai.
Simbolizmas literatūroje atsiskleidžia dvilypiu pasaulio matymu, svetimumo ir vienišumo jausmu, skirtingų nuotaikų, vertybių priešprieša. Pradininku laikomas prancūzas Šarlis Bodleras (Charles Pierre Baudelaire, 1821–1867).
Šarlio Bodlero eilėraštis „Atitikimai“:
Gamta – šventovė, gyvos jos kolonos
Neaiškiai murma sau kažin kokius žodžius,
Klaidžioj tankmėj praeinant simbolių medžius,
Ištikimom akim ji lydi žmones.
Kaip tie keistai sumišę, duslūs, paslaptingi
Aidai darniu skardu nuošia ten toli.
Kaip tirpsta šviesoje šešėliai dideli –
Kvapus, garsus taip spalvos atitinka.
Yra gaivių kvapų, žalių kaip sodas,
Skaisčių kaip kūdikis, kaip muzika švelnių.
O dar kiti – patvirkę, buinūs, godūs.
Daiktų ribas praskleidę, jie triumfuoja.
Tai – fimiamas, muskusas, benzojus.
Naujom prasmėm jie turtina jausmus.