Realizmo šalininkai teigė, kad menas turi vaizduoti tikrovę, kelti reikalavimai vaizduoti tik savo gyvenamąjį laikotarpį, aplinkos aprašymai turi būti platūs, vaizduojamas aiškus charakteris, literatūra turi būti naudinga, mokanti. Populiariausiu žanru tapo romanas. Siekiama tiksliai perteikti žmogaus išgyvenimus, mintis, aplinką. Žymiausias realizmo atstovas Onorė de Balzakas (Honore de Balzac , 1799–1850), taip pat Čarlzas Dikensas (Dickens), Markas Tvenas (Mark Twain), Levas Tolstojus, Fiodoras Dostojevskis.

Onorė de Balzakas (1799–1850) – prancūzų rašytojas, novelistas. Jis buvo labai pastabus, stengdavosi aprašyti smulkiausias detales, intensyviai sekė to meto gyvenimą ir žinias panaudodavo savo kūriniuose.

Ištrauka iš Onorė de Balzako romano „Tėvas Gorijo“:

„Valgomasis, visas išmuštas paneliais, kitados buvo išdažytas jau dabar nebesuvokiama spalva, kuri sudaro foną nešvarumų klodams, išsiraizgiusiems keistomis figūromis. Pasieniais – gličios indaujos, kuriose sustatytos pajuodavusios ropinės nudaužytais kaklais, metaliniai servetėlių žiedai, rietuvės Turnė darbo storų porceliano lėkščių su mėlynais krašteliais. Viename kampe stovi spintelė su numeruotomis lentynėlėmis, kuriose kiekvienas valgytojas pasideda dėmėtas arba vynu sulaistytas servetėles. Čia galima pamatyti senų baldų, niekaip nesulaužomų, iš visur jau išmestų, bet suriktų šioje vietoje, kaip kad surenkamos civilizacijos atmatos nepagydomųjų ligoninėje.“

Balzac H. Tėvas Gorijo. Vilnius: Obuolys, 2010, 12–13