Dabartinė Vokiečių gatvė, viena iš seniausių sostinės gatvių, pavadinimą gavo nuo čia XIV a. apsigyvenusių vokiškai kalbančių pirklių ir amatininkų. Taigi ši vietovė ir buvo vadinama Vokiečių miestu.

Dar buvo ir Didysis miestas. Senaisiais laikais visas gyvenimas virė dabartinėje Rotušės aikštėje, kur buvo įsikūrusi didžioji miesto turgavietė. Aplinkui didžiąją aikštę buvo daugybė krautuvėlių ir smuklių. Pačioje Didžiosios gatvės pradžioje, prie dabartinės Prancūzijos ambasados, kadaise buvo vadinamasis žuvies galas, kuriame buvo prekiaujama druska, džiovintais grybais, sviestu, silkėmis, rūkytomis menkėmis ir pan. Toliau, ties Kazio Varnelio namais-muziejumi, buvo įsikūrusios pirklių gildijos. O pačioje Rotušės aikštėje buvo išrikiuotos dvi eilės tamsių būdelių, priklausiusių Vilniaus miesto magistratui. Jas buvo galima išsinuomoti. Vienas zlotas už alkūnę – maždaug 30 cm nuo sugniaužto kumščio – toks būdavo prekystalio matas.

„Ten, kur dabar yra Vokiečių g., anksčiau būdavo mėsinių pasažai. Lygiai taip pat ir su arkliais. Kokia čia prekyba arkliais Rotušės aikštėje? Taigi prekyba arkliais buvo iškelta už miesto sienos ir į tą prekyvietę vedė Arklių gatvė”,- gatvės pavadinimo istoriją aiškina A. R. Čaplinskas.
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/jam_nera_nezinomu_vilniaus_gatviu/,print.1

Stiklių gatvė pažymėta jau XV–XVI a. žemėlapiuose. Juose minima pirmoji Lietuvos stiklo manufaktūra, kurią 1547 m. Stiklių gatvėje įkūrė Martynas Paleckis.

Teritorija aplink Šv. Jurgio bažnyčią iki pat Totorių ir Vilniaus vartų bei Vilniaus gatvės jau XVI a. pirmoje pusėje buvo vadinama Puškarnia (Puszkarnia), nes čia, matyt, nuo seno buvo liejamos patrankos ir gyveno kalviai, liejikai bei kiti su karo technika susiję meistrai.
http://www.istorija.lt/html/mts/mp2/scr/07.htm