Sąvokos

Reformacija ir kontrreformacija Europoje

Anglikonai – protestantizmo kryptis, susiformavusi XVI a. Anglijoje Henrikui VIII Tiudorui 1534 m. atsiskyrus nuo Romos ir įkūrus anglikonų bažnyčią. Jos galva yra karalius (skiria bažnytinius hierarchus, turi teisę prižiūrėti liturgiją, aukščiausia apeliacinė bažnytinio teismo institucija).

Liuteronai – protestantizmo kryptis, susiformavusi XVI a. Vokietijoje, jai pagrindus padėjo vokiečių teologas M. Liuteris. Liuteronai atsisakė vienuolijos ir celibato, iš 7 krikščionybės sakramentų pripažįsta tik Krikštą ir Komuniją.

Kalvinistai – protestantizmo kryptis, susiformavusi XVI a. Šveicarijoje, jai pagrindus padėjo teologas Ž. Kalvinas. Šioje religijoje akcentuojama predestinacijos doktrina, pagal kurią Dievas iš anksto pasirenka, kurie žmonės pateks į dangų, o kurie į pragarą.

Kontrreformacija – tai Katalikų Bažnyčios priemonių visuma XVI a. vid.–XVII a. kovai su Vakarų ir Centrinėje Europoje išplitusia reformacija.

Reformacija – XVI–XVII a. daugelyje Europos šalių vykęs visuomeninis, religinis judėjimas, kurio tikslas – reformuoti Katalikų Bažnyčią.