Renesansas Europoje ir LDK

Mikelandželas (1475–1564) – italų tapytojas, architektas, skulptorius, karo inžinierius ir poetas, vienas iš garsiausių renesanso atstovų.

Mikelandželo „Dovydas“ Florencijos Akademijos galerijoje

„Pieta“ Šv. Petro bazilikoje Romoje

„Mozė“ San Pietro in Vincoli bažnyčioje Romoje

Leonardas da Vinčis (1452–1519) – italų Renesanso architektas, tapytojas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas.

Mona Liza (Džokonda)

Freska „Paskutinė vakarienė“

Dama su šermuonėliu

Rafaelis (1483–1520) – italų architektas, dailininkas.

Moteris su vienaragiu

Madona su dagiliu

Siksto Madona

Albrechtas Diureris (1471–1528) – vokiečių tapytojas, grafikas bei matematikas. Vienas iškiliausių Vokietijos menininkų, graviūros meistrų, kūrė vitražus, nemažai darbų skyrė grafikai.

Jaunos venecijietės portretas

Kiškis

Grafikos darbas „Adomas ir Ieva“

Erazmas Deziderijus Roterdamietis (1469–1536) – Nyderlandų dvasininkas, vienas garsiausių humanistų, filosofas bei teologijos mokslų daktaras. Žymiausi kūriniai: satyra „Pagiriamasis žodis kvailybei“, dialogų rinkinys „Laisvi pokalbiai“ bei didžiulis iš antikos autorių raštų surinktų posakių ir priežodžių, patarlių ir sentencijų rinkinys „Patarlės“ (Adagia).

„Noriu, kad kiekviena moteris skaitytų Evangeliją ir šv. Pauliaus laiškus. Kad jie būtų išversti į visas kalbas [...] ir kad juos suprastų ne tik škotai ir airiai, bet ir turkai ir saracėnai. Kad valstietis galėtų giedoti Šventojo Rašto nuotrupas eidamas paskui plūgą, o audėjas niūniuoti jo frazes pagal šaudyklės ritmą [...].“

Mikalojus Kopernikas (1473–1543) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas. Veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“ paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją.

„Po ilgų tyrinėjimų aš pagaliau įsitikinau, kad Saulė yra nejudri žvaigždė, apsupta planetų, kurios sukasi aplink ją – savo centrą ir žibintą... Kad Žemė yra svarbiausia planeta, paklūstanti trigubam judėjimui; kad visi dienos ir nakties ir metų kaitos reiškiniai, periodiškai pasikartojantys sezonai, visi šviesos ir ja susiję atmosferos temperatūros svyravimai – tai Žemės sukimosi aplink Saulę ir apie savo ašį pasekmė“.

Johanas Gutenbergas (1398–1468 m.) – vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas, išgarsėjo sukūręs spaudos presą, paremtą vyndarių pavyzdžiu, bei savo indėliu tobulinant spaudos technologijas (rašalai alyvos pagrindu, tikslių metalinių raidžių formų liejimas, klišių lydinys).

Knygų perrašinėjimas ranka

Spausdinimo presas

Spausdinta knyga (Gutenbergo „Biblijos“ lapas)

Ranka perrašyta knyga

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, kartografas.

1613 m. LDK žemėlapis – renesanso kartografijos pavyzdys

Žygimantas Augustas (1520–1572) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Žygimanto Senojo ir italės Bonos Sforcos sūnus, ryškiausias renesansinis Lietuvos valdovas.

Barbora Radvilaitė (1520/1522–1551) – renesanso laikų gražuolė, LDK didikė, antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (Zigmanto Augusto) antroji žmona, Lenkijos karalienė (nuo 1550 m.).

Žygimantas Augustas, išauklėtas italų humanistų, kurių nestigo jo motinos dvare, laikomas išmintingu ir išsilavinusiu, tačiau silpno charakterio valdovu. Dėl pomėgio atidėlioti darbus, amžininkai jį praminė „Rytdiena“. Vilniui Žygimanto Augusto valdymas itin reikšmingas. Jo laikais Vilnius pasiekė klestėjimo viršūnę ir tapo tikru renesanso centru, nenusileidžiančiu Italijos miestams. Žygimantas Augustas baigė statyti tėvo pradėtus Valdovų rūmus Žemutinėje pilyje: juose buvo karališkoji biblioteka (kurios didžioji dalis vėliau atiteko Vilniaus universitetui), paveikslų galerija, gobelenų rinkinys, kapela, teatras. Pilyje vyko moksliniai disputai ir literatūros vakarai, turnyrai, maskaradai, iškilmės ir puotos. Valdovas laikė Vilniuje arklides su dviem tūkstančiais žirgų bei žvėryną (liūtą, penkis lokius ir dešimt kupranugarių). Manoma, kad apie 1545 m. Žygimantas Augustas įsimylėjo Barborą Radvilaitę. Teigiama, kad Žygimantas Augustas liepęs nutiesti iš Valdovų rūmų Žemutinės pilies teritorijoje į Radvilų sodus slaptą takelį su tiltuku per Vilnią. Vėliau slapta susituokė, kaip manoma, Vilniaus katedros Karališkoje koplyčioje. Prieš Žygimanto Augusto ryšį su Barbora buvo griežtai nusistačiusi jo motina Bona Sforca, taip pat ir tėvas Žygimantas Senasis. Pagal tų laikų papročius valdovui nederėjo tuoktis su nekarališkos giminės atstove. Be to, Lenkijos didikai nuogąstavo, kad po vedybų Lietuvoje įsigalės Radvilos, kurie nepritarė glaudžiai lietuvių ir lenkų unijai. Tačiau po tėvo mirties 1548 m. Žygimantas Augustas pranešė Ponų tarybai apie savo santuoką ir taip įteisino Barborą kaip karalienę. 1550 m. Krokuvoje Barbora buvo vainikuota. Tuo metu ji jau sunkiai sirgo ir 1551 m. mirė. Prieš mirtį Barbora pareiškė norą būti palaidota Lietuvoje. Žygimantas Augustas atlydėjo jos kūną į Vilnių ir palaidojo Vilniaus katedroje. 1931 m. per katedros remontą po Neries potvynio Barboros palaikai buvo rasti ir dabar palaidoti Katedros karališkajame mauzoliejuje.