Antika – senovės Graikijos ir Romos civilizacijų klestėjimo laikotarpis.

Arkada – vienodų arkų, paremtų kolonomis arba stulpais, eilė.

Geocentrinė teorija – viduramžiais vyravusi pažiūra, kad Žemė yra nejudamas Visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir kiti dangaus kūnai.

Heliocentrinė teorija – Saulės sistemos sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.

Humanistinė pasaulėžiūra – pažiūrų sistema, žmogų laikanti svarbiausia vertybe.

Perspektyva – trimačių kūnų vaizdavimo plokštumoje būdas, kuriuo sukuriama realių erdvių santykių ir apimčių iliuzija.

Piliastras – konstrukcinis ar dekoratyvinis architektūros elementas, vertikalus stačiakampis arba pusapvalis sienos kyšulys (panašus į iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą).

Renesansas – tai kultūros ir visuomeninės minties epocha (XIV – XVI a.), prasidėjusi Italijoje ir išplitusi Europoje, kuriai būdinga humanistinė pasaulėžiūra, meno ir mokslo pakilimas, antikos kultūros tradicijų atgaivinimas.