Cechas – amatininkų sąjunga, normavusi jų kvalifikaciją, darbo laiką, pardavimo vietas, turimų pameistrių skaičių. Cecho statutą tvirtindavo didysis kunigaikštis, nuo 1522 m. ir Vilniaus magistratas. Cechas turėdavo savo teismą, kuriame buvo sprendžiamos su cecho narių tarpusavio santykiais ir su gamyba susijusios bylos. Visateisiais cechų nariais buvo tik meistrai. Cechai Lietuvoje (Vilniuje) ėmė kurtis 1495 m. (auksakalių, siuvėjų). XVI a. cechai pradėjo kurtis ir kituose Lietuvos miestuose.

Statutas – 1495 m. įkurto auksakalių cecho statutas nustatė auksakalių brolijos struktūrą, reglamentavo gamybines funkcijas, socialinę bei religinę narių veiklą. Cechas tvarkė visus bendruosius auksakalių reikalus, valdė cecho turtą, kontroliavo auksakalių dirbtuves ir dirbinių kokybę. Jo kompetencijai priklausė profesinius šios grupės amatininkų įgūdžius aptariantys klausimai: mokinių priėmimas, pažymėjimų pameistriams teikimas, užduočių meistro ar pameistrio vardui gauti skyrimas, naujų narių priėmimas. Jo dispozicijoje buvo prekyba tauriaisiais metalais, taip pat prabų tikrinimas.