Teiginiai:

• Nuolatinės represijos prieš tariamus valdžios priešus ar kitaminčius.
• Saugumo tarnybos nuolat kišasi į piliečių gyvenimą.
• Nėra jokių demokratinėms valstybėms įprastų normų, nefunkcionuoja rinkimų sistema.
• Darbo stovyklos įtariamiesiems disidentine veikla.
• Dėl visuomenės kontrolės ir didžiulės propagandos beveik nėra opozicijos.
• Kontaktai su Vakarais draudžiami.
• Šalis pristatoma kaip labai pažangi, o dėl tam tikrų iškilusių sunkumų kaltinamos kitos valstybės.
• Nomenklatūrai – kompartijos nariams, aukštiems pareigūnams ir karininkams – suteikiamos įvairios privilegijos.
• Šalies vadovas mėgsta prabangą, tuo tarpu dauguma šalies gyventojų badauja.
• Šalis valdoma totalitariniais metodais, pasitelkus visuotinę propagandą ir represijas.