Prezidentinė Lietuva

Antanas Smetona

Antanas Smetona (1874-1944) - pirmasis ir paskutinis tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas (1919-1920 ir 1926-1940).

20-ųjų Nepriklausomybės metinių minėjimo iškilmės Kaune

20-ųjų Nepriklausomybės metinių minėjimo iškilmės Kaune xxx

1926 m. gruodžio 17 d. perversmas

Parlamentinės demokratijos laikotarpis Lietuvoje baigėsi po 1926 m. gruodžio 17 d. politinio perversmo. sarvuociai kaune

Dokumentas Nr. 1

Dokumentas Nr. 2

Dokumentas Nr. 1

Dokumentas Nr. 1. Majoro P. Plechavičiaus kreipimasis į A. Smetoną:

„Pirmasai Lietuvos kūrėjau! Pareiga stovėti Lietuvos nepriklausomybės sargyboje privertė mus susirūpinti didėjančiu Lietuvos laisvei pavojumi. Turėjome tikrų žinių, kad bolševikai ginkluojasi su tikslu panaikinti Lietuvos laisvę. Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių pašalinti mirtinam Lietuvos pavojui. Vyriausybė pataikavo tiems, kurie dirbo Lietuvos pražūčiai. Prasidedant jau atviram bolševikų bruzdėjimui, mes savo pasiryžimu apgynėme Lietuvos nepriklausomybės likimą. Bet mes negalime įstatyti valdžion tų žmonių, kurie pastūmė Lietuvą į mirtiną pavojų. (...) Todėl, tikėdami Tamstos pasišventimu ir Lietuvos meile, mes vardu visos kariuomenės, kuri kūrė ir gynė Lietuvą, nuolankiai prašome pasiaukoti tėvynės labui ir sutikti stojus tautos priešakyje, kaipo valstybės vadas, išvesti ją iš dabartinės sunkios padėties“.

Laikinosios karo valdžios vardu gener. štabo majoras Plechavičius

(Šaltinis: A. Eidintas, Antanas Smetona. Vilnius, 1990: 103)

Atmosferos slėgis

Slėgis, kuriuo atmosfera slegia žemiau esančius oro sluoksnius ir Žemės paviršių.

Dokumentas Nr. 2

Dokumentas Nr. 2. A. Smetonos atsakymas:

„Lietuvos karžygiai! Su didele širdgėla skaičiau Jūsų raštą. Pavojus, kurį Jūs nurodote, buvo valdžiai tiksliai žinomas. Daug kartų ir visais būdais ji buvo įspėjama. Lietuva atsidūrė kryžkelyje, kuris buvo visai tautai aiškus, bet, deja, ne vyriausybei. Susipažinęs su įvykiais, kreipiausi į respublikos prezidentą Grinių nurodydamas, kokia gali būti išeitis iš susidariusios padėties. Bet su dideliu skausmu turiu nustatyti, kad jisai nesiteikė įvertinti padėties rimtumo. Mano, kaip ir kiekvieno lietuvio, yra šventa pareiga ginti Lietuvos valstybę ir tautą šiuo tragiškiausiu jos gyvenimo momentu. Todėl, pildydamas šią pareigą, pasiryžau priimti uždedamą man šią svarbią naštą ir, pasiėmęs valstybės vado pareigas, eiti jas tol, kol pati tauta, teisėtu keliu pašaukta, išves kraštą iš susidariusios padėties.“

A. Smetona

(Šaltinis: A. Eidintas, Antanas Smetona. Vilnius, 1990: 104)

Antano Smetonos autoritarinis valdymas

Į valdžią nekonstituciniu keliu atėjo A. Smetonos vadovaujama Tautininkų partija. Lietuvoje įsigalėjo autoritarinis valdymas.

Svarbiausi autoritarizmo bruožai:

Nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.
Suvaržyta piliečių politinė laisvė.
Ribojama arba draudžiama politinių partijų ir organizacijų veikla.
Cenzūruojamos visuomenės informavimo priemonės.
Valdymas remiasi kariuomene (paprastai ir susiformuoja po politinių krizių ar karinių perversmų).

Autoritarizmas

Valstybės valdymo forma, kai aukščiausią valdžią turi vienas asmuo.

Tautininkai

Dešinioji Lietuvos politinė partija. 1926 m. rinkimuose į Seimą pateko tik trys šios partijos nariai – A. Smetona, V. Mironas ir A. Voldemaras, tačiau po 1926 m. perversmo tautininkų sąjunga su krikščionimis demokratais suformavo vyriausybę.

Perversmas

Staigus raidos, santvarkos pasikeitimas ar pakeitimas.

Autoritarinės valstybės Europoje, XX a. 3–4 dešimt.

Tuo metu ne tik Lietuva tapo autoritarine valstybe. Autoritarizmas įsigalėjo ir kitose Europos šalyse.

Konstitucija

Galutinai autoritarinis valdymas Lietuvoje įtvirtintas 1938 m. Konstitucijoje.

Peržiūrėti konstituciją

Tarpukario Lietuvos visuomenė

Lietuvos Respublikos teritorija ir gyventojų skaičius 1923–1938 ir 1939–1940 m. sienomis

	Teritorija, km² atitinkamų metų sienomis			Gyventojų skaičius, vnt atitinkamų metų sienomis			Gyventojų tankumas, 1 km² atitinkamų metų sienomis
	1939–1940	1923–1938	1923–1938	1939–1940	1923–1938	1923–1938	1939–1940	1923–1938	1923–1938
Iš viso:	59 731,00	55 265,00	53 242,00	2 462 355	2 170 616	2 028 971	41,22	39,28	38,11

1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenys

Tautinė sudėtis Lietuvoje

Nepriklausomybės laikotarpiu gyventojų skaičius augo.
Didžiąją gyventojų dalį sudarė žemdirbiai.
Dėl mažai išplėtotos pramonės į miestus gyventojai kėlėsi negausiai.
Tautinių mažumų padėtis Lietuvoje buvo geresnė nei daugelyje kitų to meto Europos valstybių.

Žiūrėti tautinę sudėtį

Tautinė sudėtis Lietuvoje

Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis 1923–1939 metais, %

Tautybė	Atitinkamų metų sienomis
Tautybė	1923–1939	1939 03–1939 10	1940–1941	Dabartinėmis
Iš viso:	100	100	100	100
Lietuviai	80,8	84,18	71,68	69,54
Lenkai	30,05	3,24	14,62	13,91
Žydai	7,18	7,60	8,59	8,19
Vokiečiai	3,96	1,45	1,29	3,34
Rusai	2,36	2,49	2,61	2,49
Latviai	0,21	0,22	0,40	0,39
Klaipėdiškiai	1,50	-	-	1,22
Kiti ir nežinomi	0,25	0,08	0,21	0,36

1938 m. Lietuvos Konstitucija

LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAUSOMĄ SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD, VYKDYDAMA SAVO AMŽINĄJĄ TEISĘ BŪTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI IŠ AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTANGOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ. LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURĮ JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMIMAS IR KOVOS DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KŪRIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠIA KONSTITUCIJA:

I SKYRIUS. Bendrieji nuostatai

l straipsnis

Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.
Jos suverenumas priklauso Tautai.

2 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorija yra žemės, kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi šiol Lietuvos Valstybės tarptautinėmis sutartimis. Jos negali būti atskiriamos

3 straipsnis

Lietuvos Valstybė yra respublika.
Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas.
Jis vadovauja Valstybei.

4 straipsnis

Valstybės valdžia yra vienatija ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.

5 straipsnis

Valstybės valdžios organai savo veiksmuose vadovaujasi teisingumu.

6 straipsnis

Lietuvos sostinė - Vilnius. Kitur ji gali būti perkelta laikinai įstatymu.

7 straipsnis

Valstybinė kalba - lietuvių kalba. Įstatymu nustatoma, kuriuose Lietuvos kraštuose ir kuriose viešosiose įstaigose, be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos ir kitos kalbos.

8 straipsnis

Valstybės ženklas - baltas Vytis raudoname lauke. Tautinės spalvos - geltona-žalia-raudona. Valstybės ženklas, tautinė vėliava ir jų vartojimas nustatomi įstatymu. Lietuvos kraštai ir miestai gali turėti savo ženklus, nustatomus įstatymu.

9 straipsnis

Valstybės šventės yra:

vasario šešioliktoji - Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti;
rugsėjo aštuntoji - Senosios Lietuvos Didingai Praeičiai minėti.

l0 straipsnis

Valstybės šventės, sekmadieniai ir kitos Valstybės pripažįstamos šventės yra poilsio ir dvasinio pakilimo dienos. Šventėse gali būti dirbama įstatymu nustatytais atvejais.