Voliuntarizmas
(lot. voluntarius – savanoris, savavalis) – politika, kai sprendimus priimantis asmuo vadovaujasi tik savo įgeidžiais ir neribota valdžia. Tokie sprendimai dažnai neturi realaus pagrindo, prieštarauja nusistovėjusioms tradicijoms ar net sveikam protui. Voliuntarizmas būdingas absoliutinėms monarchijoms, diktatūroms. Pvz., Austrijos imperatorius Juozapas II išleido įstatymą, draudžiantį laidoti mirusiuosius mediniuose karstuose. Kapines keitė bendri kapai su negesintomis kalkėmis. Tai kėlė bažnyčios ir visuomenės pasipiktinimą, todėl toks įstatymas buvo atšauktas.
Reformos

Apšvieta ir jos sklaida Lietuvoje

Apšviestieji monarchai skelbė, kad jų tikslas – valdinių gerovė, todėl ir vykdė reformas:
• kankinimų draudimas tardant ir švelnesni baudžiamieji įstatymai;
• administracijos centralizacija;
• valstybės lėšų taupymas ir mokesčių paskirstymas tarp luomų;
• religinio pakantumo įstatymai;
• baudžiavos apribojimas ir net naikinimas;
• parama verslininkams.
Kartais apšviestųjų monarchų politika įgydavo voluntarizmo pobūdį.

Grįžti