Autonomija – valstybės dalinė (teritorinė autonomija) teisė savarankiškai tvarkyti savo reikalus centrinės valdžios įstatymų nustatytose ribose.

Daraktoriai – Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) slaptųjų lietuviškų mokyklų mokytojai, dažniausiai be pedagoginio išsilavinimo, išlaikomi bendruomenės ir mokę lietuviško rašto bei katalikų tikėjimo pagrindų, caro administracijos persekioti ir griežtai bausti.

Graždanka (rus. graždanskij – civilinis, pasaulietinis) – slaviškos abėcėlės kirilicos atmaina, skirta admi¬nistraciniams ir kasdieniams reikalams. Petras I supaprastino abėcėlę, senoji kirilica liko tik bažnytiniams tekstams.

Knygnešiai – užsienyje, daugiausia Rytų Prūsijoje, spausdintų nelegalių lietuviškų knygų bei periodinių leidinių kontrabandininkai į Šiaurės vakarų kraštą ir jų platintojai lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu (1864–1904), už savo veiklą caro administracijos persekioti ir griežtai bausti.

Lenkiškų pradų naikinimo programa – Rusijos imperijos politika Šiaurės vakarų krašte (Lietuvoje) po 1863–1864 m. sukilimo, kuria buvo siekiama atitraukti lietuvius nuo lenkų įtakos ir juos nukatalikinti. Ryškiausias šios politikos pavyzdys yra lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas.

Romantizmas (pranc. romantisme) – XIX a. pirmosios pusės meno ir visuomeninės minties kryptis, propagavusi dvasingumą, asmenybės ir tautų laisvę, iškėlusi idealisto kovotojo paveikslą. Daug dėmesio romantizmas skyrė praeities šlovinimui.

Rusiškų pradų atkūrimo programa – Rusijos imperijos politika Šiaurės vakarų krašte (Lietuvoje) po 1863–1864 m. sukilimo, kuria buvo siekiama surusinti lietuvius per rusiškas mokyklas, privalomą stačiatikių tikybos mokymą.