Agrarinis [lot. agrarius] – žemės, susijęs su žemėvalda, žemės naudojimu.

Antantė – tai Prancūzijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos karinė sąjunga, sukurta 1907 m.

Autonomija – dalinė savivalda; valstybės dalies arba jos gyventojų tautinės, religinės ar kitos grupės teisė savarankiškai tvarkyti savo reikalus.

Balkanų lyga – 1912 m. susikūrusi sąjunga prieš Osmanų imperiją, į kurią įėjo Serbija, Juodkalnija, Graikija ir Bulgarija.

Bolševikai – Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos RSDDP (b) kairioji marksistinė pakraipa.

Dezertyras – asmuo, pabėgęs iš tarnybos kariuomenėje.

Frontas – aktyviųjų karo veiksmų zona.

Genocidas – tyčinis ir nuolatinis etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimas.

Gintarinė deklaracija – 1914 m. paskelbta Vilniaus lietuvių draugijų ir spaudos atstovų deklaracija. Deklaracijoje buvo išreikštas lietuvių tautos lojalumas Rusijos imperijai prasidėjusiame kare bei reiškiamos viltys, kad Rusijai laimėjus karą Rusijos imperijos sudėtyje bus sujungtos Didžioji ir Mažoji Lietuva.

Imperializmas – valstybių užsienio politika, grindžiama kolonijų užkariavimu, kitų šalių pajungimu.

Imperija – didelė, dažniausiai daugiatautė valstybė, valdoma monarcho – imperatoriaus, kurio valdžia paveldima ir nedalinama.

Kapituliacija [lot. capitulo – susitariu tam tikrais punktais] – šalies ginkluotųjų pajėgų arba jų dalies pasidavimas nugalėtojui jo padiktuotomis sąlygomis.

Komendanto valanda – ypatingoji padėtis mieste, kai nustatytu paros metu (paprastai naktį) gatvėse ir kitose viešose vietose draudžiamas civilių asmenų judėjimas.

Konvensija – sutartis, susitarimas, prie kurio gali prisijungti valstybės, organizacijos.

Laikinoji vyriausybė – 1917 m. carui atsisakius sosto sudaryta Rusijos vyriausybė, turėjusi dirbti iki Steigiamojo susirinkimo sušaukimo.

Manevrinis karas – aktyvūs karo veiksmai fronte, nestabili fronto linija.

Mobilizacija – karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Mobilizacija skelbiama esant karo pavojui, prasidėjus karui, taip pat prireikus vykdyti tarptautinius įsipareigojimus.

Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės tautinį bendrumą.

Oberosto kaštas – 1915 m. vokiečių užimtų Rusijos imperijos teritorijų pavadinimas.

Okupacija – teritorijos prievartinis užėmimas.

Ostmarkės, otsrubliai – piniginis vienetas, išleistas Vokietijos, apyvartoje buvęs nuo 1916 m. okupuotose Rusijos imperijos teritorijose, jo vertė buvo 2 kartus mažesnė už Vokietijos markės vertę.

Pangermanizmas – politinė doktrina, reiškusi agresyvius Vokietijos siekius suvienyti visus vokiečius ir vokiečių kalba kalbančias tautas į vieną politinį junginį.

Panslavizmas – tai nacionalistinė ideologija, siekianti Rusijos imperijos dominavimo slavų kalbomis kalbančiose teritorijose.

Pilietinis karas – gyventojų ir vyriausybės konflikto forma, kai piliečiai protestuoja ne prieš vienokį ar kitokį vyriausybės sprendimą ar įstatymą, o apskritai prieš vyriausybės politiką.

Pyliavos – priverstinė duoklė javais.

Pozicinis karas – tai karas, kai fronte nevyksta aktyvūs karo veiksmai.

Pretekstas – susigalvota, menama priežastis, dingstis.

Propaganda – tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai.

Rekvizicijos – priverstinis turto paėmimas kariuomenės reikmėms.

Respublika – valstybės valdymo forma, kai valdžia demokratiškai renkama ir dalinama.

Revoliucija – valdžios ir piliečių konfliktas, po kurio dažniausiai iš esmės keičiasi valdymo forma.

Separatinė taika – taika, kurią be sąjungininkų žinios arba sutikimo sudaro valstybė, priklausanti kariaujančiai koalicijai.

Darbininkų, valstiečių ir kareivių taryba – 1917 m. sukurtos darbininkų, valstiečių ir kareivių valdymo organas.

Trilypė sąjunga – tai Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos karinė sąjunga, sudaryta 1882 m. 1915 m. iš jos išstojus Italijai, vadinama Dvilype.

Ultimatumas – griežtas reikalavimas, už kurio neįvykdymą grasoma imtis prievartos priemonių.