Abiejų Tautų teisių įžadas
1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos konstitucijos pataisa, priimta tų pat metų spalio mėnesį, atkūrusi federacinį valstybės pobūdį ir sulyginusi Lenkijos ir Lietuvos teises.
Čekoslovakija
1988 m. rugpjūtį – 1989 m. sausį Prahoje vykusios demonstracijos palaikomos didelės visuomenės dalies ir 1989 m. lapkritį ir gruodį įvykusi Aksominė revoliucija nuvertė komunistinį režimą. Opozicijos lyderis V. Havelas tapo prezidentu. 1992 m. liepos 17 d. paskelbta Slovakijos nepriklausomybės deklaracija, o lapkričio 25 d. Federacinis susirinkimas nutarė gruodžio 31 d. naktį padalyti valstybę į Čekiją ir Slovakiją.
Abiejų Tautų Respublikos silpnėjimas ir žlugimas

Ketverių metų (1788–1792 m.) seimo reformos:

1791 m. miestų įstatymas suteikė miestiečiams politines teises, sulygino juos su bajorais Jie gavo teisę posėdžiauti Seime (patariamasis balsas bendrais ir sprendžiamasis miestų klausimais), užimti valstybines, karines ir aukštas dvasines pareigas. Suteikta ir žemės nuosavybės teisė.

Padidinta kariuomenė iki 100 tūkstančių vyrų, įvesta rekrūtų prievolė.

Pertvarkyta vyriausybė (Įstatymų sargyba).

Įvesti valstybiniai pajamų mokesčiai bajorams ir dvasininkams.

1791 m. gegužės 3 d. priimta pirmoji Europos konstitucija uždraudė liberum veto, įvedė dinastiją, įtvirtino valdžių padalijimo principą.

Konstitucija panaikino Lenkijos ir Lietuvos federaciją, todėl LDK kilo nepasitenkinimas valstybingumo panaikinimu.

1791 m. rudenį Seimas priėmė konstitucijos pataisą – „Abiejų Tautų teisių įžadą“, kuriuo ne tik atkūrė federaciją, bet ir sulygino abiejų valstybių teises.

Toliau
08/13
© 2013 Visos teisės saugomos.