Kongresas Vienoje po Napoleono I „Šimto dienų“ valdymo paskatino sąjungininkus greičiau spręsti teritorinius klausimus.

Sąjungininkai nusprendė, kad Šventoji Romos imperija, kurią 1806 m. panaikino Napoleonas I, nebus atkurta. Reino sąjungos ir buvusios Šventosios Romos imperijos teritorijoje atsirado Vokietijos sąjunga. Ją sudarė 34 vokiečių valstybės ir 4 laisvieji miestai.

Lombardija ir Venecija po Vienos kongreso atiteko Austrijai.

Rusija gavo didžiąją Varšuvos kunigaikštystės dalį, kuri vėliau pavadinta Lenkijos karalyste. Lenkijos karalystei buvo suteikta autonomija.

Vienos kongresas suteikė teisę Rusijai valdyti Besarabiją.

Po Vienos kongreso Rusijai atiteko Suomija.

Vienos kongresas Prūsijai priskyrė Saksonijos žemes, kurios buvo išsivysčiusios ekonomiškai.

Vienos kongreso nutarimu Prūsijai atiteko Vakarinės Varšuvos kunigaikštystės teritorijos.

Didžiajai Britanijai atiteko Maltos sala Viduržemio jūroje. Ji strategiškai labai svarbi ir patogi, suteikia galimybę kontroliuoti judėjimą Viduržemio jūra.

Švedija karų laikotarpiu dalyvavo koalicijose prieš Napoleoną, todėl jai buvo perduota Norvegija, kuri anksčiau priklausė Danijai, Napoleono sąjungininkei.

Vienos kongreso nutarimu prie Olandijos buvo prijungta Belgija. Ji pavadinta Jungtine Nyderlandų karalyste.

Po Vienos kongreso atkurta monarchija.

Šveicarija po Napoleono karų ir Vienos kongreso pritarimu atgavo nepriklausomybę.