Napoleono epocha ir Lietuva
Sąvokos

Napoleono epocha ir Lietuva

Amnestija – visiškas ar dalinis teismo paskirtos bausmės atleidimas.

Autonomija – tai savivaldos teisė.

Baudžiava – asmeninė valstiečio priklausomybė nuo dvarininko, kuris galėjo naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu. Valstietis negalėjo keisti šeimininko, keltis gyventi į miestą.

Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, siekiant nustabdyti valdžiai nepalankią informaciją.

Direktorija – tai iš penkių asmenų sudaryta vyriausybė (1794–1799) didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu.

Gerilija (isp. guerrilla – kova) – partizaninis karas Ispanijoje su Napoleonu ir vietiniais feodalais.

Grigaliaus kalendorius – saulės kalendorius, besiremiantis Žemės apsisukimo apie Saulę reguliarumu. Pirmą kartą įvestas popiežiaus Grigaliaus XIII nurodymu 1582 m.

Hieroglifai – senoviniai egiptiečų rašmenys.

Jakobinų diktatūra – tai laikotarpis Prancūzijos revoliucijos metu (nuo 1793 m. birželio 2 iki 1794 m. liepos 27 d.), kai valdžioje buvo jakobinai, politinė revoliucionierių grupuotė.

Karinis perversmas – ginkluotųjų pajėgų ar jų dalies prievartinis teisėtos valdžios pakeitimas, pašalinimas ir naujos, kariškių vadovaujamos valdžios sudarymas.

Koalicija – valstybių ar politinių partijų sąjunga, sudaryta kuriam nors tikslui pasiekti.

Konfederacija (lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas) – luomų, miestų ar valstybių sąjunga, sukurta siekti konkrečių tikslų.

Konsulatas – tai aukščiausias pareigūnas Prancūzijoje 1799–1804 m.

Kontinentinė blokada – 1806 m. Napoleono ekonominė izoliavimo politika, sumanyta Didžiosios Britanijos.

Laikinoji LDK vyriausybė – 1812 liepos 1 d. Napoleono įsaku suformuota tarpininkės vaidmenį tarp prancūzų ir vietos gyventojų atliekanti valdžia, pavaldi Napoleonui.

Lenkijos karalystė – (1815–1916 m.)Vienos kongreso sprendimu sudaryta iš 1807–1815 m. gyvavusios Varšuvos kunigaikštystės politinis darinys, iki 1831 m. sukilimo turėjęs autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje. Gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo.

Maištas – tai gaivališkas sukilimas, ginkluotas pasipriešinimas.

Marengo mūšis – mūšis tarp Austrijos imperijos ir Prancūzijos 1801 m. birželio 14 d.

Monarchija – tai viena iš valdymo formų, kai valstybės galva yra vienas valdovas (kunigaikštis, karalius, imperatorius).

Pagalvės mokestis – mokestis, pagal kurį visi žmonės moka vienodą nustatytą pinigų sumą.

Prefektūra – Prancūzijoje Napoleono valdymo laikotarpiu įvestas administracinio vieneto valdymo organas.

Reino sąjunga – Napoleono I pagal Paryžiaus sutartį iš 16 Vokietijos žemių sudarytas susivienijimas 1806–1813. Iki 1811 m. prie jos prisijungė dar 20 Vokietijos žemių. Jose įvestas prancūzų protektoratas, Napoleono civilinis kodeksas, panaikinta baudžiava. 1813 m. po Leipcigo mūšio Reino sąjunga iširo.

Rekrutai – priverstinis jaunuolių ėmimas į karinę tarnybą.

Rekvizicijos – priverstinis turto paėmimas.

Revoliucija – valdžios ir piliečių konfliktas, po kurio dažniausiai iš esmės keičiasi valdymo forma.

Spekuliacija – prekių ir kitų vertybių pirkimas ir perdavimas didesnėmis kainomis, siekiant pasipelnyti.

Šimtas dienų – tai Napoleono I grįžimo į Prancūzijos valdžią laikotarpis, kuris tęsėsi nuo 1815 m. kovo 1 d. iki sutriuškinimo Vaterlo mūšyje 1815 m. birželio 18 d. (šimtas dienų).

Šventoji Romos imperija – Korolio didžiojo rytinėje dalyje 962 m. susikūrusi valstybė. Jos įkūrėju buvo Otonas I, jis buvo pirmasis šios valstybės imperatorius, gyvavo iki 1806 m.

Šventoji sąjunga – 1815 m. rugsėjo mėnesį įsteigta sąjunga, kurios pagrindiniai tikslai buvo garantuoti Vienos kongreso (1814–1815) nutarimų laikymąsi, pašalinti galimybę juos keisti ateityje bei neleisti kilti naujiems karams ir revoliucijoms.

Ulonai – lengvosios kavalerijos rūšis, atsiradusi XVIII amžiuje. Kareiviai buvo ginkluoti ietimis, pistoletais ar šautuvais. Skiriamasis aprangos ženklas – keturkampė kepuraitė. Prie ieties antgalio tvirtinta vėliavėlė.

Varšuvos kunigaikštystė – lenkų valstybė, kurią 1807 m. buvo įkūręs Napoleonas pagal Tilžės taiką iš Prūsijos karalystės žemių. 1815 m. Vienos kongresas kunigaikštystę padalijo Prūsijai ir Rusijai.

Vienos kongresas – 1814–1815 m. vykęs kongresas, kurio metu karo su Napoleonu nugalėtojos siekė atkurti Europoje sienas ir buvusią tvarką iki Didžiosios prancūzų revoliucijos, naujai perdalyti Europą ir gražinti senąsias valdovų dinastijas.

Grįžti