XVII a. apie 300 miestų ir miestelių įgijo savivaldą. Vilniuje ir Kaune gyveno apie 50 % visų Lietuvos miestiečių. Miesteliai turėdavo savaitinių turgų ir kasmetinių mugių privilegijas. Iki šiol gyva šv. Kazimiero – „Kaziuko“ – mugė Vilniuje.

Miestų rinka buvo siaura. Importą sudarė prabangos dalykai ir bakalėja. Lietuviškos pre­kės sudarė tik nedidelę vidaus prekybos apyvartos dalį, viskas buvo išvežama į užsienį.

Miestelių žemė priklausė didikams. Jie rūpinosi savo miestų plėtra, saugojo nuo kitų miestų konkurencijos, pvz., Kėdainiai suklestėjo Radvilų dėka.

Miestų gyventojų socialinė raida vėlavo. Pirmieji cechai ir gildijos ėmė kurtis nuo XVII a. pradžios.