Bajorijai, ypač didikams, šermenys ir laidotuvės virto ištisomis ceremonijomis. Kad iškilmių negadintų irstantys palaikai, mirusįjį balzamuodavo, keisdavo vaškine figūra ar net kas nors panašus apsirengęs velionio rūbais jį vaizduodavo.

Bažnyčiose uždengto karsto kojūgalyje statydavo mirusiojo portretą. Tai tik Lenkijai ir Lietuvai būdingas baroko paprotys.

Bažnyčių puošyboje buvo gausu mirties simbolių, dažnai vaizduota giltinė su dalgiu ir karūna. Gyvenimas baroko laikais buvo skiriamas tinkamai pasirengti mirčiai. Gal taip buvo todėl, kad siautė karai ir marai.