 |
Užduotis: |  |
|
Perskaitykite pateiktus šaltinius A, B, C, D, E ir užpildykite lentelę.
ŠALTINIS A
Iš knygos „Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje“
„Rusifikacijos iniciatoriai Muravjovas, Kaufmanas, Kornilovas, Katkovas, jų bendraminčiai ir pasekėjai tikėjosi, kad lietuviškai ir baltarusiškai kalbėjusius valstiečius, socialiniu-politiniu požiūriu dabar tapusius savarankišku luomu, pirmiausia per mokyklas pavyks išmokyti rusų kalbos, iš jų išugdyti rusų kultūrai dirbantį inteligentijos sluoksnį, šitaip siekta įdiegti Lietuvos visuomenėje rusišką mentalitetą <...>.“
Aleksandravičius E., Kulakauskas A. Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje. Vilnius: Baltos lankos, 1996: 273.
ŠALTINIS B
Iš knygos „Lietuvos edukologija“
„<...> sukilimo išvakarėse, ypač jam įsiliepsnojus ir sukilimą žiauriai numalšinus (1862–1864), uždaromos <...> mokyklos. Uždraudžiama visuomeninė iniciatyva švietimo srityje, <...>. Lietuva (ypač Kauno gubernija) liko beveik be mokyklų. Pradinio mokymo pertvarką reglamentuojančios 1863 m. paskelbtos „Laikinosios taisyklės" įteisino centralizuotą mokymą negimtąja kalba [valdinėse mokyklose], leido mokykloje dirbti <...> rusui pravoslavui (su kai kuriomis išimtimis Suvalkų gubernijoje). Tokią mokyklą lietuvių liaudis atmetė, su ja kovojo, reikalavo lietuvio mokytojo ir mokymo gimtąja kalba. Valdinės mokyklos ir mokinių skaičius jose neaugo, o prasidėjus žiauresnėms represijoms, net sumažėjo.“
Lietuvos edukologija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1997: 38.
ŠALTINIS C
Iš Vilniaus švietimo apygardos 1889 m. ataskaitos
„Skleidžiamas ne tik priešiškumas Rusijai ir rusams, bet ir neapykanta rusų kalbai ir liaudies mokyklai kaip rusų pradų platintojai krašte. <...>.
Ypatingą priešiškumą lietuviams kelia rusiškas raidynas, naudojamas lietuviškoms knygoms spausdinti, ir taip išspausdintos knygos. Vyriausybės potvarkyje dėl lietuviškų knygų spausdinimo rusišku raidynu lietuvių vienybės šalininkai įžvelgia jos siekimą, kad lietuviai atsižadėtų savo kalbos, todėl minėtame potvarkyje jie regi lietuvių tautos engimo, persekiojimo ir apskritai neteisėtumo faktų, net pagrindą kilti liaudies neramumams. <...> Labai nepalanki sėkmingam liaudies švietimui krašte aplinkybė – nelegalus Romos katalikų ir iš dalies žydų mokymas slaptosiose mokyklose, <...>. Šitoks slaptas mokymas daro akivaizdžią žalą liaudies švietimui Šiaurės vakarų krašte, nes atitraukia vaikus nuo valdinės mokyklos <...>, ypač Vilniaus ir Kauno gubernijose, kurių gyventojai daugiausia katalikai, ir dėl to slapto mokymo siekimas gali būti ypač stiprus.“
Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. Kaunas: Šviesa, 2002: 65–66.
ŠALTINIS D
Iš straipsnio „Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties bruožai: 1863-1918 m.“
„Slaptasis mokymas <...> kėlė lietuvių raštingumą. Pavyzdžiui, 1897 m. visos Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Kauno gubernijoje raštingų vyrų būta 51,9%, moterų – 54,9%, nors tais metais, kaip minėta, valdinę mokyklą lankė 6,1% mokyklinio amžiaus vaikų, tarp jų apie 10% mergaičių <...>.
Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. Kaunas: Šviesa, 2002: 65–66.“
ŠALTINIS E
Iš knygos „Lietuvos edukologija“
Slaptoji mokykla <...> vienijo tautą, ugdė dorą ir tautinę sąmonę, <...>. XIX–XX a. sandūroje, kai intensyviai formavosi lietuviška pedagoginė mintis, ją veikė 3 pagrindiniai veiksniai: a) liaudies pedagogika ir slaptojo mokymo patirtis; b) klasikinė pedagogika; c) naujosios pedagoginės srovės bei tuometinė užsienio švietimo padėtis.
Lietuvos edukologija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 1997: 42.